Švietimo ir mokslo ministerijos viceministrės Natalijos Istominos teigimu, į 15 eurų krepšelį gali pretenduoti visi vaikai, kurie mokosi mokykloje – nuo pirmos iki 12 klasės.
„Jūs turite kreiptis į paslaugos teikėją, t. y. neformaliojo švietimo centrą, švietimo centrą, kuris teikia neformalaus švietimo paslaugas, meno, dailės mokyklas, kurios siūlo būrelių veiklas, laisvąjį mokytoją, kuris teikia šokių, baseino ar kitokias pamokas. Tai yra bet kokį būrelį, kurį lanko ar nori lankyti jūsų vaikas. Reikia kreiptis į būrelio mokytoją ar administratorių ir pasakyti, kad nori sudaryti sutartį tokiam krepšeliui gauti“, – kaip vyksta krepšelio priskyrimo procedūra pasakojo N.Istomina.
Krepšelio sumos negalima skaldyti, t.y. 15 eurų gali būti skirta tik vienai vaiko pasirinktai programai, o ne dviem ar trim.
„Gali kilti klausimas dėl tų 15 eurų. Vaikų Lietuvoje yra apie 300 tūkst., kiekvienas vaikas jau mokykloje turi neformaliam ugdymui paskirtą 1,44 euro sumą ir dabar dar skyrėme po 3,8 euro.
Bet pagal mūsų rekomendaciją ir Seimo nutarimą, yra nurodymas, kad vienam vaikui skiriama suma neformaliam ugdymui turėtų būti ne mažesnė nei 15 eurų. Jeigu savivaldybės įsisavina visas lėšas ir vaikų ateina daugiau nei 30 proc. iš jų savivaldybės, ji privalo pati prisidėti prie tos sumos“, – aiškino švietimo viceministrė.
Gali būti ir mažiau nei 15 eurų
Vis dėlto, gali nutikti ir dar viena situacija – sudarius sutartis su neformalaus ugdymo įstaiga, skiriama kompensacija vaiko neformaliam ugdymui gali siekti ne 15, o, pavyzdžiui, 10 eurų.
„Paslaugos tiekėjas gali nuspręsti, kad 15 eurų, kuriuos vaikas atsineša į jo būrelį, bus skiriami ne kaip kompensacija vaikui, o gali dalį pinigų panaudoti paslaugos kokybės gerinimui, pavyzdžiui, naujos įrangos įsigijimui. Tada vaikui gali būti kompensuota ne 15, o 10 eurų. Tačiau tokia situacija turi būti iš anksto tiekėjo išaiškinta vaiko tėvams“, – perspėjo N.Istomina.
Šiuo metu teikti neformaliojo ugdymo paslaugas yra užsiregistravę 947 programų teikėjai, kurie siūlo 1568 programas. Gauti 15 eurų krepšelį jau yra pareiškę norą per 21 tūkst. vaikų. Iš viso šiuos krepšelius galės gauti 72 tūkst. vaikų. Visą informaciją, kokių būrelių veikloms galima valstybės kompensacija, galima rasti Ugdymo plėtotės centro svetainėje.
Yra pasiūlyta labai gražių programų – ir piešimas ant šilko, ir piešimas smėliu, ne vien šokiai ir dainavimas ar tapyba. Vaikai ir jų tėveliai raginami suskubti – krepšelių dar yra, bet norint juos pasiimti, reikėtų užsiregistruoti iki spalio 5,6 dienos.
„Galima sudaryti sutartis ir vėliau, bet būtų gerai, kad lėšos būtų įsisavintos ir už spalio mėnesį. Suprantame, kad atsiras ir tokių vaikų, kurie kažką pradės lankyti tik nuo lapkričio ar gruodžio“, – sakė N.Istomina.
Kitąmet – 10 mln. eurų?
Kol kas numatoma, kad 15 eurų krepšelis vaiko neformaliam ugdymui bus skiriamas tris mėnesius, iki naujų metų. Tačiau jau žvelgiama ir į ateitį ir planuojama, kad ir toliau lėšos bus skiriamos, tiesa, dar kol kas neaišku, ar iš valstybės ar švietimo ministerijos biudžeto.
„Norime tęsti neformalųjį švietimą, sistema jau yra sukurta, reikės arba tęsti sutartis, arba atnaujinti“, – sakė N.Istomina. Anot jos, kitiems metams planuojama, kad lėšos nuo 3 mln. turėtų išaugti iki 10 mln. eurų.
Tai pirmas atvejis Lietuvos švietimo istorijoje, kai skiriamos lėšos vaikų neformaliam švietimui. Ir šis faktas specialistus labai džiugina.
Anksčiau į vaiko ugdymo krepšelį buvo įdėta po 1,44 euro, kuriuos mokyklos galėjo pačios paskirti neformaliam ugdymui. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad 50 proc. šitų lėšų buvo panaudota ne pagal paskirtį, o skirta egzaminų organizavimui ar kitoms mokyklos reikmėms.
„Nuo sausio 1-osios buvo griežtai nurodoma mokykloms, kad tokios lėšos gali būti skirtos tik neformaliam vaikų ugdymui, o dabar, kai atsiranda galimybė dar didinti vaikų užimtumą, tai iš tikrųjų ta naujovė yra pirmąkart Lietuvoje. Dar to nebuvo“, – kalbėjo N.Istomina.
Įžvelgė ir tam tikrą pavojų
Tėvų forumo atstovas Kęstutis Mikolajūnas lrytas.lt mano, kad jeigu tėvai su vaikais iš tiesų pasinaudotų 15 eurų būreliams kompensacija, pokytis būtų ženklus: “Suma nėra didelė, kad būtų kompensuojama visa kaina, tačiau tai yra papildomas motyvas, kuris paskatins tėvus skirti tam dėmesio ir siųsti vaikus į būrelius. Manau, kad pokytį tai gali padaryti“.
Miestuose su vaikų neformaliomis ugdymo programomis padėtis yra visai gera, kur kas prasčiau šie reikalai klojasi mažesnėse gyvenvietėse ir kaimuose.
„Berods 30 proc. vaikų šiuo metu lanko neformaliojo švietimo programas, įvairius būrelius. Tikslas – kad jų būtų apie 50 proc. 15 eurų atrodo nedidelė suma tiems papildomiems 20 proc. užauginti.
Tačiau, manau, kad tie 15 eurų, jeigu tikrai bus skirti vaikams, padarys pokytį. Šiandien, už 20 eurų per mėnesį būrelį galima rasti, bet sunkiai, vidutiniškai jie kainuoja apie 30 eurų, žinoma, yra ir brangesnių.
Pusė kainos nuo vidurkio kompensacija tėvams yra žymus paskatinimas leisti vaikus į būrelius ir leisti išbandyti jų kuo daugiau“, – svarstė Tėvų forumo atstovas.
Vis dėlto jis įžvelgė ir tam tikrą pavojų. Jo teigimu, jeigu savivaldybės paims pinigus ir juos perskirstys jau dabar savivaldybių remiamiems būreliams, pokyčio neįvyks. Tačiau jeigu lėšos bus tikrai skiriamos naujų vaikų būreliams kompensuoti, tuomet daugiau vaikų ateis į būrelius ir keliami tikslai gali būti pasiekti.
