Į didžiąją dalį sostinės mokyklų gali užsukti kas tik nori ir įsinešti į vidų, ko širdis geidžia, – tokias tendencijas atskleidė neseniai atliktas tyrimas „Saugos priemonių vertinimas Vilniaus miesto švietimo įstaigose“.
Tyrime dalyvavo 194 Vilniaus miesto ikimokyklinės įstaigos, bendrojo ugdymo mokyklos, aukštosios mokyklos ir profesinio mokymo įstaigos.
Šiuo metu tik 26 proc. švietimo įstaigų naudoja papildomas saugumo priemones, tokias kaip įėjimo kontrolė, teritorijos aptvėrimas tvora, įstaigos budėtojas, budintys mokytojai, vaizdo kameros, grotos ant langų ar pavojaus mygtuko paslauga.
Iškalbinga statistika
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad teritorijos apsauga yra aktuali 70 proc. bendrojo ugdymo mokyklų, 58 proc. ikimokyklinių įstaigų ir 44 proc. aukštųjų mokyklų bei profesinio mokymo staigų.
Tyrimo metu kas antra švietimo sistemos įstaiga minėjo, kad kyla konfliktinių situacijų tarp tų institucijų auklėtinių. Paaiškėjo, kad net 39 proc. švietimo įstaigų tenka spręsti konfliktines situacijas dėl pašalinių asmenų lankymosi įstaigos patalpose, 30 proc. šių įstaigų susiduria su pašalinių asmenų lankymusi įstaigos teritorijoje.
Apie 23 proc. tyrime dalyvavusių įstaigų narkotikų vartojimą ar platinimą įvardijo kaip aktualią problemą, 20 proc. šių įstaigų problemų kyla dėl alkoholinių gėrimų vartojimo, o 11 proc. – susiduria su rūkymu patalpose ar teritorijoje.
Nerimauja dėl pašalinių asmenų
Saugos paslaugas teikiančio Ekskomisarų biuro rinkodaros skyriaus projektų vadovas Vilius Makauskas, komentuodamas tyrimų rezultatus, teigė, kad didžioji dalis švietimo įstaigų savo saugumu rūpinasi pačios, vos penktadalis jų naudojasi saugos tarnybų paslaugomis.
„Atsisakyti įprasto sargo etato dažniausiai ryžtasi universitetai, kolegijos ir profesinės mokyklos. Švietimo įstaigų apklausa parodė, kad joms sunku atsisakyti sargų, nors jiems ir moka didelius pinigus. Atsisakydami šių darbuotojų etatų švietimo įstaigų vadovai negali perskirstyti biudžeto ir minėtų lėšų skirti saugos tarnybos paslaugomis“, – kalbėjo pašnekovas.
Anot V.Makausko, dažniausiai mokyklos vadovybė nuogąstauja dėl pastatų apsaugos ir pašalinių asmenų, kurie lankosi mokyklos teritorijoje ar pačiuose pastatuose. Su pašalinių asmenų lankymusi įstaigos teritorijoje susiduria 61 proc. bendrojo ugdymo mokyklų, 46 proc. ikimokyklinių įstaigų ir 30 proc. aukštųjų mokyklų bei profesinio mokymo įstaigų.
„Nemažai švietimo įstaigų kaip itin aktualią problemą paminėjo narkotikų vartojimą ir platinimą“, – teigė pašnekovas ir pridūrė, kad privačių detektyvų biuras, kuris mokyklose organizuoja tyrimus dėl narkotikų vartojimo ir platinimo, taip pat turi nerimą keliančių duomenų apie situaciją šalies švietimo įstaigose.
Narkotikų tyrimai mokyklose šokiruoja
„2015 metais iš 12-os tirtų sostinės mokyklų net dešimtyje buvo rasta galimo narkotinių medžiagų vartojimo pėdsakų. Tai tikrai nereiškia, kad mokiniai ar kiti bendruomenės nariai narkotikus vartojo, gali būti, kad, tarkime, prisilietė troleibuse, bet, pripažinkime, rezultatai nedžiugina“, – sakė pašnekovas ir patikslino, kad atliekant tyrimą ugdymo įstaigoje tiriama apie 30–40 skirtingų vietų.
Tyrimas atskleidė, kad narkotikų vartojimą ar platinimą kaip aktualią problemą mini ir aukštosios mokyklos, profesinio mokymo įstaigos (30 proc.) ir bendrojo ugdymo mokyklos (24 proc.).
Paklaustas, kaip ugdymo įstaigų saugumas užtikrinamas kitose šalyse, pašnekovas atsakė: „Daug kas priklauso nuo pačios šalies specifikos. Tarkime, Didžiojoje Britanijoje mokyklos yra aptvertos, o Lietuvoje daugelis mokyklų ir darželių neturi teritoriją juosiančių tvorų ir patekti į jas tikrai nėra sunku.“
Pažangių mokyklų – mažuma
Tėvų forumo atstovas Kęstutis Mikolajūnas teigė, kad tik nedaugelis šalies mokyklų tvarkosi pažangiai ir turi elektroninių leidimų sistemą, yra apsitvėrusios teritoriją.
„Daugelyje mokyklų į šį klausimą žiūrima pro pirštus – nors patalpose dirba sargas, vis tiek į patalpas gali patekti bet kas. Pats ne kartą buvau atsidūręs tokioje situacijoje, kai įėjus į mokyklą budintis darbuotojas nesiteikia net pakelti akių, o ką jau kalbėti apie klausimą, kas aš ir kur einu“, – kalbėjo pašnekovas.
Kalbėdamas apie tai, kaip saugumo situacija Lietuvos mokyklose atrodo kitų šalių kontekste, K.Mikolajūnas sakė: „Jei Lietuvos mokyklų situaciją lygintume su esančia aplinkinėse šalyse, tai pas mus gana ramu, aplinka ir gatvės gana saugios. Vaikai patys gali grįžti į namus ir nereikia kaip kokioje Maskvoje važiuoti jų pasiimti po pamokų, mat nėra pavojaus, kad vaikas gali būti pagrobtas tiesiog gatvėje.“ Jis pridūrė, kad mokyklos bendruomenė privalo prisiimti atsakomybę ir ieškoti būdų, kaip bendradarbiaujant su visa bendruomene užtikrinti saugumo situaciją.
Draudžiamų daiktų atsineša ir patys moksleiviai
Anot K.Mikolajūno, kiekviena mokykla, atsižvelgdama į daugelį įvairių veiksnių, turi individualiai spręsti kylančius saugumo klausimus.
„Būtina, kad mokiniai, tėvai ir mokytojai bendradarbiautų, nes tik patys mokiniai gali itin greitai informuoti mokyklos darbuotojus apie pastebėtus pašalinius asmenis. Be to, negalime pamiršti, kad pavojingų dalykų į mokyklos teritoriją gali atsinešti ir moksleiviai.
Pasitaiko atvejų, kai mokiniai į mokyklą atsineša elektroninių cigarečių ar kvaišalų. Į problemą turi būti žvelgiama kompleksiškai – netikiu, kad klausimą išspręstų saugos tarnyba, tai iššūkis mokyklos bendruomenei“, – kalbėjo pašnekovas.