Už tokį sprendimą buvo 94 Seimo nariai, prieš nebuvo nė
vienas, susilaikė devyni politikai.
Pagal grupės Seimo narių siūlymą, iš Aplinkos apsaugos
valstybinės kontrolės įstatymo išbraukta nuostata, kad Valstybinė
aplinkos apsaugos tarnyba vykdo aplinkos apsaugos valstybinę
kontrolę.
Ši funkcija palikta regionų aplinkos apsaugos departamentams,
Aplinkos apsaugos agentūrai, Valstybinei miškų tarnybai,
Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai pavaldžioms parkų ir
rezervatų direkcijoms, Lietuvos geologijos tarnybai.
Kaip BNS sakė vienas iš įstatymo pakeitimo autorių
konservatorius Paulius Saudargas, Aplinkos ministerija nesugebėjo
paaiškinti, kam reikalinga nauja tarnyba, juoba, kad žadėta
reforma, jog prie Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos bus
prijungti regioniniai aplinkos apsaugos departamentai, liko
neįgyvendinta.
Parlamentarų nuomone, aplinkosaugos kontrolės centralizavimas
nebūtų efektyvus.
„Sprendimai būtų priimami neatsižvelgiant į vietos
bendruomenių poreikius bei paneigtas visuotinai pripažintas ir ES
sutartyje įtvirtintas subsidiarumo principas“, – teigia pataisos
autoriai.
Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos įsteigimui Vyriausybė
pritarė pernai birželį. Teigta, kad taip bus efektyvinama
valstybinė aplinkos apsaugos kontrolė ir optimizuojamos valstybės
institucijų funkcijos. Žadėta, kad biurokratinis aparatas ne
padidės, o sumažės penkiais etatais.
Prie naujosios tarnybos turėjo būti prijungti visi aštuoni
regionų aplinkos apsaugos departamentai (RAAD), kuriuos numatyta
reorganizuoti iki šių metų sausio 1 dienos. Tačiau to nebuvo
padaryta.
Pagal Aplinkos ministerijos sumanymą, turėjo būti atskirta
aplinkos apsaugos valstybinę kontrolė ir leidimų išdavimas.
Leidimų išdavimo ir aplinkosauginio reguliavimo funkcijas vykdo
Aplinkos apsaugos agentūra. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės
priežiūros funkcija perduota naujai įsteigtai Valstybinei aplinkos
apsaugos tarnybai.