Generalinis komisaras L.Pernavas – apie svajonių policiją

Policija džiaugiasi augančiu visuomenės pasitikėjimu, bet supranta, kad norėdama jį išlaikyti privalo būti moderni ir dirbti dar efektyviau. Siekdami šio tikslo pareigūnai diegia šiuolaikines technologijas, optimizuoja personalo valdymą, nevengia eksperimentuoti.

Generalinis komisaras L.Pernavas – apie svajonių policiją.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Generalinis komisaras L.Pernavas – apie svajonių policiją.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Policijos departamento nuotr.
Policijos departamento nuotr.
Kiekvienas policininkas turi būti gerai fiziškai pasirengęs, mandagus, tvarkingas, jautrus ir pasirengęs pagelbėti.
Kiekvienas policininkas turi būti gerai fiziškai pasirengęs, mandagus, tvarkingas, jautrus ir pasirengęs pagelbėti.
Daugiau nuotraukų (3)

Saulius Rinkevičius („Lietuvos rytas“)

Oct 2, 2015, 10:25 AM, atnaujinta Oct 12, 2017, 8:29 AM

Kaip per artimiausius penkerius metus keisis šalies policijos veidas? Apie tai – „Lietuvos ryto“ pokalbis su policijos generaliniu komisaru Linu Pernavu.

– Jau 10 mėnesių esate paskirtas Lietuvos policijos vadovu. Kas per šį laiką buvo sunkiausia?

– Prisipažinsiu, kad tikrai reikėjo laiko apsiprasti. Jei kalbėtume apie policijos darbą, čia man nebuvo labai daug naujų dalykų, sunkiau buvo persiorientuoti ir pradėti bendrauti su politikais, valdžios institucijų atstovais.

Smagu, kad šiuo metu pasitikėjimas policija yra pasiekęs rekordines aukštumas. Tačiau per pastarąjį pusmetį teko išgyventi ir labai skaudžių akimirkų. Tikiu, kad jos tokios buvo ir visai policijos bendruomenei.

– Kartu su jumis pradėjo dirbti ir nauji pavaduotojai. Ar esate patenkintas naująja komanda? O gal bus ir daugiau pokyčių?

– Naujoji komanda dirba tik pusmetį, bet jau spėjome nemažai nuveikti.

Policijos departamente teko priimti ryžtingų ir ne itin populiarių sprendimų, tačiau jie padėjo sutaupyti dalį pinigų ir nukreipti juos tiesioginėms funkcijoms vykdyti. Naujųjų pavaduotojų aktyvi veikla ir jų darbas mane džiugina.

– Gal galite pateikti bent kelis pavyzdžius?

– Įdiegėme elektroninę automobilių užsakymo ir stebėjimo sistemą. Darbuotojai automobilius gali užsisakyti elektroniniu būdu.

Automobiliuose įrengti skaitytuvai, kurie padeda stebėti automobilių judėjimo maršrutą, greitį, degalų sąnaudas. Tai leido trečdaliu sumažinti tarnybinių automobilių skaičių Policijos departamente, sutaupyti lėšų degalams, automobilių priežiūrai. Panašią sistemą diegsime ir kitose policijos įstaigose.

Taip pat pradėjome budėtojų dalių ir areštinių optimizavimo procesą, mažiname administravimo padaliniuose dirbančių žmonių skaičių. Vykdome naujus operatyvinių grupių ar kitokio darbo organizavimo eksperimentus – siekiame, kad kuo daugiau žmonių dirbtų teritorijoje.

Taip pat norime mažinti policijos pastatų skaičių, jų turi būti mažiau, bet visi modernūs ir tvarkingi.

Atsižvelgiant į darbuotojų pageidavimus keičiamos kai kurios tarnybinės policijos uniformos dalys, sėkmingai pradėjome sektorinį greičio matavimą kelyje „Via Baltica“.

– Policijos vadovu esate paskirtas penkerių metų kadencijai. Ką norėtumėte per tą laiką nuveikti?

– Kartu su nauja komanda baigiame parengti trejų metų darbo planą 2016–2018-iesiems. Turime pasitvirtinę ir penkerių metų planą, jei jį pavyktų įgyvendinti, manau, policijos darbo kokybė pakiltų į dar aukštesnį lygį.

Šiuolaikinės technologijos turi keisti žmones, jie automatiškai gali būti nukreipiami vykdyti pagrindinių policijos funkcijų. Manome, kad neišvengiamai turės mažėti ir pareigūnų skaičius, tačiau likusius pareigūnus aprūpinsime ir motyvuosime.

– Kas labiausiai motyvuoja šiandienį pareigūną?

– Policijoje, kaip ir visur, dirba įvairių žmonių ir kiekvieną jų motyvuoja skirtingi dalykai. Viena didžiausių motyvacijų bet kuriam pareigūnui – orus atlygis už atliekamą darbą. Dėl atlyginimų atrodome prasčiausiai tarp savo kaimynų.

Štai, pavyzdžiui, Estijoje tarnybą policijoje pradedantis pareigūnas uždirba 1000 eurų, didesni atlyginimai ir Latvijoje, Lenkijoje, jau nekalbu apie Skandinaviją ar Vakarų Europą.

Per kelerius metus mes galime sumažinti pareigūnų skaičių, tačiau likę turi gauti panašų atlyginimą kaip kaimyninėse šalyse.

– Ar sumažinus pareigūnų skaičių pavyks užtikrinti viešąjį saugumą?

– Pirmiausia bus persvarstytos darbuotojų pareiginės funkcijos – kai kurias teks sujungti, dalį panaikinti. Ten, kur įmanoma, pareigūnai iš kabinetų kelsis į gatves.

Pavyzdžiui, budėtojai, užuot sėdėję komisariatuose ir laukę, kol kas nors kreipsis, patruliuotų gatvėse ir tiesiogiai reaguotų į iškvietimus.

Taip pat galvojame ir apie pokyčius organizuojant darbus. Pavyzdžiui, dabar į nusikaltimo vietą vyksta patrulis, o vėliau – operatyvinė grupė.

Manau, kad į tam tikras įvykio vietas užtektų vykti vieną kartą, patrulis galėtų ir apžiūrėti įvykio vietą, ir užpildyti tam tikrus procesinius dokumentus.

Automatizuosime kai kuriuos procesus, pavyzdžiui, protokolų už greičio pažeidimus surašymą. Juk jų yra šimtai tūkstančių.

– Žmonės dažniausiai susiduria su kelių policija, gal ir čia bus kokių nors pokyčių?

– Esu labai aiškiai išsakęs savo nuomonę – patruliai, dirbantys gatvėse, negali sėdėti automobiliuose, negali slėptis krūmuose, žmonės turi juos matyti dirbančius keliuose.

Pradėjome diegti vidutinio greičio matavimo sistemą kelyje „Via Baltica“. Rezultatus pamatėme jau po savaitės, didelio ir pavojingo greičio viršijimo atvejų beveik neliko.

Ateityje planuojame, kad pareigūnai turės kur kas mažiau kontaktų su vairuotojais, didžiąją dalį pažeidimų fiksuos vaizdo kameros greičio matuokliai, o stabdyti keliuose bus galima tik vykdant specialius reidus.

Mąstome net apie tai, kad kelių policininkai stabdytų tik šiurkščius pažeidimus darančius vairuotojus, galinčius sukelti žmonių žūtį keliuose.

Tai greičio viršijimas, vairavimas apsvaigus, neprisegti saugos diržai, važiavimas degant draudžiamam šviesoforo signalui ir chuliganiškas vairavimas.

Nesinori, kad pareigūnai be reikalo stabdytų ir baustų vairuotojus už smulkius pažeidimus. Norime, kad jie orientuotųsi į mano išvardintus pažeidimus, kurie turi esminę įtaką eismo saugumui.

– Kaip sekasi spręsti korupcijos problemas policijoje?

– Meluočiau, jeigu pasakyčiau, kad korupcija policijoje jau išnaikinta. Tačiau per kelerius pastaruosius metus padarėme labai didelį žingsnį į priekį.

Sistemos viduje sukurti imuniteto padaliniai šluoja nesąžiningus pareigūnus, vis daugiau pareigūnų netoleruoja kolegų, darančių korupcines veikas.

Turime nemažai pavyzdžių, kai pareigūnai apie savo kolegų nesąžiningus darbus praneša imuniteto padaliniams ir uniformuoti nusikaltėliai šalinami iš sistemos.

– Vis dar pasitaiko atvejų, kai prie vairo sustabdomi neblaivūs pareigūnai. Kokių pokyčių galime laukti kovojant su šiuo reiškiniu?

– Mano pozicija nesikeičia – kiekvienas neblaivus pareigūnas, nepaisant jo praeities nuopelnų, už pareigūno vardo žeminimą bus atleistas iš tarnybos. Taip darome jau keletą metų ir ta tradicija nesikeis.

Aktyvus prevencinis darbas sistemos viduje duoda rezultatų.

Vis dėlto, nors tokių atvejų mažėja, kiekvienas jų labai skaudus ir bloškia mus į pradžią.

Esame atlikę labai daug namų darbų, tačiau numatome ir naujų priemonių.

Naikiname policijos darbą 24 valandas per parą. Manau, kad kiekvienam žmogui sudėtinga dirbti tiek laiko, tai kenkia ne tik sveikatai.

Dirbant tokiu režimu sunku darbą atlikti kokybiškai. Turėdami daug poilsio dienų pareigūnai dirba kitus darbus, atsipalaiduoja, o tai dažnai baigiasi skausmingais įvykiais su liūdnomis pasekmėmis.

Siekiame sugriežtinti atrankos procesą, kad į policiją nepatektų asmenys, turintys problemų dėl alkoholio, narkotikų, kitų priklausomybių.

Keičiame alkoholio vartojimo kultūrą sistemoje. Didėja asmeninė vadovų atsakomybė už savo pavaldinių kontrolę tiek darbe, tiek po darbo. Atsiranda naujų tradicijų, sudarome sąlygas pareigūnams sportuoti, užsiimti kitokia naudinga veikla.

– Dažnai žmonės skundžiasi, kad įtariamieji turi daugiau teisių nei nukentėjusieji. Kokia jūsų nuomonė?

– Tobulinsime darbą su nukentėjusiais asmenimis. Tai vienas mūsų prioritetų.

Turime suvokti, kad žmonės jau patyrė didelį stresą, tad turime būti jautrūs jų nelaimei.

Turime pasitikti juos prie policijos įstaigos durų, nusivesti į kabinetą, kuo mandagiau ir skubiau aptarnauti.

Palydėję iš komisariato, turime duoti kontaktinius duomenis, kad žmogus galėtų bet kada pasiskambinti ir sužinoti apie tyrimo eigą, kad jam nereikėtų po kelis kartus varstyti komisariato tyrėjų durų.

Taip pat kur kas daugiau galimybių nukentėjusiesiems suteikia portalas epolicija.lt.

Pranešti apie nusikaltimą žmogus gali neišėjęs iš namų.

– Kokią jūs įsivaizduojate svajonių policiją?

– Norėčiau, kad policija būtų pati moderniausia valstybės institucija, kuria pasitiki žmonės, kad joje būtų gera dirbti pareigūnams, kad ji būtų patikima partnerė kolegoms iš užsienio šalių.

Manau, kiekvienas policininkas turi būti gerai fiziškai pasirengęs, mandagus, tvarkingas, jautrus ir visuomet pasirengęs pagelbėti. Ginti, saugoti, padėti – mūsų šūkis.

Norisi, kad visuomenei žodis „policija“ keltų ne baimės, o saugumo ir pasitikėjimo jausmą.

– Spalio 2 dieną minima Angelų sargų diena. Ko palinkėtumėte paprastiems policininkams, piliečiams?

– Pirmiausia norėčiau padėkoti visiems policijos darbuotojams, kurie sąžiningai atlieka savo darbą. Labai norėtųsi, kad į kiekvieną iškvietimą jie vyktų tarsi gelbėti savo artimųjų. Tuomet tikrai jų nuoširdų darbą įvertins ir Lietuvos žmonės.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.