Aktyviausios šios kovos arenoje partijos, kurių perspektyvos per rinkimus – migločiausios.
Pavyzdžiui, valdančioji Darbo partija pasiraitojusi rankoves taip žada pažaisti su senoliais, kad net dulkės parūks.
Vakar Pagyvenusių žmonių dienos proga „darbiečiai“ paskelbė, kad jų skyriai plūstelės į vadinamuosius trečiojo amžiaus universitetus (itin populiarias įvairaus amžiaus senjorų susirinkimo vietas) ir juos mėnesiui pavers savo agitacijos štabais.
Čia ne tiktai partijos šaknelės, bet ir viršūnėlės atsakys senjorams „į visus rūpimus klausimus“, rengs pramogas ir išvykas – į Seimą, taip pat į kitas „lankytinas ir įdomias šalies vietas“.
Darbo partijos vedlys V.Mazuronis priminė, jog senjorų gerovė visuomet buvo jų dėmesio centre ir tik žūtbūtinėmis partijos pastangomis kompensuojamos per sunkmetį nurėžtos pensijos, be to, jas dar planuojama didinti.
Kad partija užsimojo iš peties, liudija ir tai, kad jos valdoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pradėjo specialią pagalbos neįgaliems senjorams programą, pagal kurią tokius žmones nuolat lankys 50 viskuo aprūpintų mobiliųjų komandų.
Įdomu, kokie galėtų būti atsakomieji kitų partijų žingsniai? Gal „tvarkiečiai“ pasistengs, kad lyg ir jų valda Vidaus reikalų ministerija organizuos mobiliąsias policininkų grupes senjorams per perėjas vedžioti, o Aplinkos ministerija – įkliuvusių brakonierių pagautų žuvų tiekimą į trečiojo amžiaus universitetus? Socialdemokratų galimybės apskritai kone beribės – nuo nemokamo senjorų vežiojimo traukiniais iki plukdymo iš arešto išvaduotais laivais.
Opozicijai, aišku, liūdniau. Bet lauksime ir jos ėjimų.
Negi jai nesvarbus papildomas senolio balsas?