Seimas į kaimyninę šalį komandiravo konservatorių Emanuelį
Zingerį ir socialdemokratę Birutę Vėsaitę. Su šia misija norėta
siųsti ir liberalą Arminą Lydeką, bet jis vykti atsisakė.
„Manau, kad didelės prasmės stebėti tuos rinkimus nėra, nes
iki rinkimų ta sistema, tas lyderis, tas režimas sudėliojo,
suskaičiavo, sustruktūravo, ir patys rinkimai, avansu drįsčiau
teigti, praeis sklandžiai, taikiai, ramiai. Eis žmonės, balsuos,
nes nebus kitų galimybių, kito pasirinkimo“, – atsisakymą
vykti į Baltarusiją BNS paaiškino A.Lydeka.
Anot jo, „nėra prasmės gaišti laiko“, nes rinkimų
rezultatai jau aiškūs.
„Rezultatas jau aiškus, ir numatyta, kiek bus dalyvavusiųjų
rinkimuose ir kiek balsavusiųjų“, – teigė jis.
E.Zingeris ir B.Vėsaitė į Baltarusiją turėtų važiuoti kaip
Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos delegacijos nariai.
E.Zingeris ir B.Vėsaitė BNS tvirtino nežiną, ar pavyks atlikti
Europos Tarybos ir Seimo valdybos pavedimą, mat jie nėra tikri, kad
kaimyninė šalis išduos vizą. Anksčiau oficialusis Minskas yra
atsisakęs įsileisti Lietuvos parlamentarus, tuomet jie taip pat
turėjo stebėti rinkimus.
„Atidavėme pasus, laukiame atsakymo“, – sakė E.Zingeris.
Užsienio reikalų ministerija (URM) savo ruožtu stebėti
prezidento rinkimų Baltarusijoje siunčia dešimt trumpalaikių
stebėtojų iš delegavimo rezervo. Šį rezervą sudaro ne tik URM,
bet ir kitų institucijų darbuotojai.
Prezidento rinkimai Baltarusijoje vyks spalio 11 dieną.
Kandidatais užregistruoti dabartinis prezidentas Aliaksandras
Lukašenka, šalį valdantis nuo 1994 metų, Liberalų demokratų
partijos pirmininkas Sergejus Gaidukevičius, Baltarusijos kazokų
vyriausiasis atamanas Nikolajus Ulachovičius ir pilietinės
kampanijos „Sakyk tiesą“ aktyvistė Tatjana Korotkevič.
Po 2010 metų rinkimų buvo įkalinti tuomečiai A.Lukašenkos
oponentai ir Europos Sąjunga (ES) dar sugriežtinto sankcijas
režimui.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų
instituto politologas Vytis Jurkonis būsimus rinkimus Baltarusijoje
pavadino spektakliu.
„Viskas ten žinoma iš anksto“, – BNS teigė ekspertas.
Jo teigimu, daugiausia nerimo kelia galimos režimo
provokacijos rinkimų dieną.
„Iš visko, kaip elgiasi A.Lukašenka ir režimas, atrodo,
kad linkstama prie to, jog viskas praeitų be didesnių masinių
neramumų, provokacijų, bet vis dėlto atmesti galimybės, kad bus
bandoma situaciją paaštrinti, negalima“, – tvirtino politologas.
Tai gali būti daroma siekiant sukelti demonstracijas, protestus
ir po to juos numalšinti „parodant, kas šios valstybės
šeimininkas“, sakė V.Jurkonis.
„Tai būtų signalas tiek vidaus auditorijai, tiek šeimininkams
Kremliuje, kad Baltarusijoje nebus jokio Ukrainos scenarijaus“, –
teigė jis.
Paklaustas, kokią reikšmę Baltarusijos politikoje turėjo
rugpjūtį šešiems politiniams kaliniams suteikta malonė,
V.Jurkonis nurodė, jog šis veiksmas buvo skirtas užsienio
auditorijai: „A.Lukašenka (šią savaitę) buvo Niujorke, kalbėjo
su Baracku Obama, buvo didelis parodomasis šou, rodantis, kad Europa
ir Vakarai neva susiprato ir neva priima A.Lukašenką kaip
tarptautinės bendruomenės narį.“
„Tie politiniai kaliniai iš esmės buvo tam tikra valiuta ir
tai parodo visos situacijos ir režimo ciniškumą. Iš esmės
žmones, kurie ima ir parduoda įkaitus, vadiname teroristais. Palieku
atvirą klausimą, kaip reikėtų vertinti tokius režimo veiksmus“,
– sakė politologas.
Jo teigimu, Baltarusijos opozicijai nepavyko įgyvendinti
užduočių prieš rinkimus – ji vis dar veikia sudėtingomis
sąlygomis, išlieka fragmentuota ir susiskaldžiusi.
A.Lukašenkai rugpjūtį paleidus šešis kalintus opozicijos
lyderius, Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius
paragino Europos Sąjungą koreguoti savo politiką Minsko atžvilgiu
ir persvarstyti taikomas sankcijas.