Prie S.Povilaičio kapo skambėjo viena gražiausių maestro dainų „Atsisveikinimas prie jūros“. Skambant į amžinybę išėjusio dainiaus balsui, verkė visi.
Aukojo mišias
Urna su estrados legendos palaikais 9 val. ryto buvo atnešta į Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią. Prieš vidurdienį prasidėjo mišios.
„Dievas nori, kad mūsų gyvenimai šioje žemėje būti nušviesti ta šviesa, kurios spindesį mes girdėjome jo dainose“, – mišių metu kalbėjo vyskupas Jonas Boruta.
„Mes turime daug jūsų – meno žmonių, poetų, rašytojų, kurie ypač jaučiate pasaulio ribotumą ir laiko tėkmę. Jūs jaučiate, koks ribotas laikas yra duotas mums žemėje. Meno žmonės sunkiau priima nesantaiką, šio pasaulio skausmą ir žaizdas. Gyvenime kartais žmogus būna skurdus, ir kartais gyvenimas atrodo neteisingas. Kur tada gauti įkvėpimo?“ – aukodamas mišias kalbėjo klebonas Marius Venskus. Jis ragino menininkus savo kūriniais įkvėpti kitus žmones nepasiduoti, išgyventi džiaugsmą ir ramybę.
Po mišių, skambant bažnyčios varpams, urna su S.Povilaičio palaikais buvo išnešta iš bažnyčios. Žmonės palydėjo estrados legendą plojimais.
Atsisveikinti su S.Povilaičiu plūdo minios
Į bažnyčią nuo ankstyvo ryto atsisveikinti su maestro ėjo artimieji, palangiškiai, bičiuliai ir scenos bendražygiai. Su baltomis gėlėmis rankose atvyko ir Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, Palangos meras Šarūnas Vaitkus, dainininkai Marijonas Mikutavičius, Birutė Petrikytė, Stanislovas Rezgevičius, Viktoras Malinauskas, Rosita Čivilytė, Irena Starošaitė ir kiti.
„Su dideliu liūdesiu atsisveikiname su maestro. Jis buvo didelis Palangos mylėtojas ir gerbėjas. Jis neįsivaizdavo Palangos be jūros, be kopų. Visi jo vaizdo klipai yra gimę čia, Palangoje. Tai labai skaudi netektis. Vargu ar galime surasti kitą tokį muzikantą, kurio kūrinius žinotų visi – nuo vaikų iki senosios kartos. Net vienuolikos metų vaikai cituoja ir dainuoja maestro dainas!
Ar Lietuvoje galima rasti kitą tokį dainininką, kurio repertuarą žinotų ir vaikai ir vyresnioji karta? Tai nepakartojama asmenybė. Gerbiamo maestro atminimas greitai bus įamžintas Palangoje. Svarstėme šį klausimą, taip pat klausime ir visuomenės nuomonės“, – sakė meras Š.Vaitkus.
S.Povilaičio kūnas buvo kremuotas, tokia buvo paskutinė jo valia.
Gyvenimą kramtė dideliais kąsniais
Kartu dainavęs „Nerijos“ ansamblyje Stasys Rezgevičius pasidalijo šviesiais prisiminimais. Kaip sakė S.Rezgevičius, juos su S.Povilaičiu siejo ne tik Palanga, bet ir laisvalaikis.
„Daug gyvenimo kartu praėjo. Tai buvo mūsų jaunystė. Gražus laikotarpis, po visą Sovietų Sąjungą važinėjome. Stiprus buvo vyras Stasys, užsidaręs, nieko nesiskųsdavo. Nei šeimos, nei darbo reikalais.
Mes gyvenimą kramtėme dideliais ir skaniais kąsniais. Bet už tai reikėjo mokėti – gastrolės, maisto režimo nebuvimas, toks bohemiškas gyvenimas... Tai sutrumpina žmogaus metus. Bet tie metai būna daug prasmingesni, nei išgyvenus 120 metų. Estrada – išskirtinis žanras, tai labai sunkus darbas“, – sakė S.Rezgevičius.
„Šiandien saulė šviečia, atrodo, kad jis šalia mūsų. Visas jo lobis ir turtas – jo dainos. Manau, kad jos išliks ilgam ir bus daug koncertų ir parodų jo garbei. Tai vienintelis Lietuvos metras“, – į atsisveikinimą su S.Povilaičiu atėjusi sakė dainininkė B.Petrikytė.
„Aš jį pažinojau, kai jis dar nebuvo žvaigždė. Buvome bičiuliai Palangoje. Aš jį prisimenu būtent tuo laikų, kai buvome jauni. Jam – 17 metų, man keturiolika. Vieną vasarą pradėjome muzikuoti, subūrėme grupelę. Aš akordeonu, Alfredas Macikas klarnetu, gitaristas buvo taip pat palangiškis. Buvo toks linksmas jaunatviškas ansamblis“, – kalbėjo dainininkas ir vaikystės bičiulis Viktoras Malinauskas.
Prisimena talentą ir inteligentiškumą
Kaip pabrėžė V.Malinauskas, S.Povilaitis buvo labai talentingas. Fantastiška muzikinė klausa.
„Atkreipiau dėmesį, kai jis atvažiavo iš Kauno. Labai greitai įvaldė Palangos dialektą. Jau nebesusitiksime ir nebeklausime vienas kito „Kap gyveni?“. Tai buvo toks mūsų pasisveikinimas „Kap yr?“
Turėjo daug įvairių privalumų ir gabumų. Ir poetas, pats rašė tekstus. Jis tekstus rašė išjausdamas širdimi ir lygiai taip pat išjausdavo dainuodamas“, – kalbėjo V. Malinauskas.
„Septynerius metus diena iš dienos kartu. Kartu džiaugėmės, išgyvenome, anekdotus pasakojome vienas kitam. Būdavo kivirčų – tokių dviejų minučių. Kartu praleistas laikas buvo labai gražus. Šiandien išlydint tokį žmogų turbūt nebeteks sulaukti, kas pakeis jį.
Kaip ir mūsų vadovo Romualdo Bieliausko. Dvi titaniškos asmenybės. R.Bieliauskas ypatingo talento vadovas, kompozitorius, S.Povilaitis – artistas, jo inteligentiškumas, tolerancija... Stasys buvo ypač šalto proto ir labai apsiskaitęs. Niekada nėra įžeidęs ar pasakęs blogos frazės apie silpniau dainuojantį. Tik galėdavo pasvarstyti tarp savęs. Šiandien yra juoda skylė ir pora naktų nemiegota“, – sakė taip pat ansamblyje „Nerija“ kartu grojęs Antanas Čapas.
S.Povilaitis mirė antradienį eidamas 69-uosius metu po sunkios onkologinės ligos.
Speciali laida Maestro atminti bei išskirtiniai reportažai šiandien 18:50 per “Lietuvos ryto“ televiziją.
