Komisijos sprendimo projekte taip pat siūloma atnaujinti derybas
su Rusija dėl dvišalio susitarimo, kuriuo Lietuva įsipareigotų
tvarkyti sovietinio laikotarpio karių kapus Lietuvoje, tuo metu
Rusija – nuo karo ir represijų nukentėjusių karių bei civilių
kapaviečių Rusijoje priežiūros dvišalio susitarimo.
„Būtų taip, kaip visame pasaulyje: jie prižiūri mūsų
kapus, pavyzdžiui, Sibire, mes prižiūrime jų kapus. Kodėl visos
valstybės gali, o mes negalime?“, – BNS problemą kėlė Kultūros
paveldo komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė
Ji atkreipė dėmesį, jog tokia idėja gimė po balandį vykusios
mokslinės konferencijos „Patogus ir nepatogus paveldas“, kurioje
ekspertai pasisakė už kultūros vertybių depolitizavimą.
Kaip nurodoma paveldo komisijos rašte, konferencijoje esą
prieita išvadų, jog dalis sovietmečio paveldo, kaip karių kapai,
Žaliojo tilto skulptūros, P.Cvirkos paminklas, vertinama
prieštaringai, nes „funkcionuoja atminties, o ne istorijos
lauke“, tačiau vis tiek turėtų būti išsaugomi.
„Paveldosauga turėtų vadovautis praeities negrįžtamumo
principu ir saugoti paveldą tokį, koks jis yra, o ne tokį, kokio
norėtųsi“, – nurodo komisija.
G.Drėmaitė patikino, kad prie Vyriausybės įsteigtoje taryboje
dirbtų tik mokslininkai, taryba galėtų diskutuoti dėl kitų
objektų, pavyzdžiui, paminklo Petrui Cvirkai, Žaliojo tilto
skulptūrų. G.Drėmaitė pabrėžė, jog pastarųjų likimas „nėra
kvestionuojamas“, kadangi šių metų pradžioje Kultūros paveldo
vertinimo taryba jų neišbraukė iš Kultūros vertybių registro.
G.Drėmaitė pripažino, kad esminį akcentą mokslinė taryba vis
dėlto skirtų būtent kapams.
„Lenkai su lietuviais sutaria, kad vieni kitų kapus
prižiūrės, o su Rusija kažkaip neišeina. Vokiečiai padarę
sutartis irgi su viešosiomis įstaigomis, ir čia viskas lyg eina.
Departamentas ir Kultūros ministerija kažkaip nesprendžia tų
tarptautinių reikalų – tai turėtų būti sprendžiama ir Užsienio
reikalų ministerijos. Todėl manome, kad tokią tarybą būtų gerai
įsteigti prie Vyriausybės“, – pridūrė G.Drėmaitė.
Komisija dėl siūlymo ketina apsispręsti šį penktadienį ir jo
formuluotė, anot G.Drėmaitės, „dar gali šiek tiek keistis“.
Komisijos sprendime taip pat siūloma Kultūros ministerijai
pradėti rengti Paveldo tvarkybos reglamentą dėl sovietinių karių
kapų tvarkymo bei „užtikrinti sklandų sovietinio laikotarpio
Lietuvos kultūros paveldo išsaugojimo procesą“.
