Nors Vilniui vadovauja kovą biurokratizmui skelbiantys liberalai, jie taryboje ėmėsi svarstyti dokumentą griozdišku pavadinimu – Bendro naudojimo teritorijų tvarkymo ir infrastruktūros sukūrimo fizinių ir juridinių asmenų lėšomis tvarkos aprašą.
Tą aprašą privalės perskaityti kiekvienas vilnietis, sumanęs pagražinti aplinką prie daugiabučio ar gatvės. Ne tik perskaityti, bet ir jo laikytis.
Anksčiau būdavo paprasčiau. Sugalvojus pasodinti medį prie namo, užtekdavo pasikviesti savivaldybės specialistą, ekologą, kuris patardavo, kur jis gali augti ir žaliuoti.
Dabar ne. Kaip nurodo visagalis aprašas, pirmiausia medžio sodintojas privalės pateikti patvirtintos formos prašymą. Be to, būtina pristatyti visų sodinamų medžių sąrašą, nurodyti jų aukštį, kamieno skersmenį, atnešti apželdinimo schemą ir projektinius pasiūlymus, kurie rengiami dviem masteliais. Ir taip toliau, ir panašiai.
Kazlų Rūdoje medžių auga mažiau nei Vilniuje. Bet turbūt ne todėl želdynų apsaugos taisyklėse medžių sodintojams skirtas tik vienas punktas. Jo esmė paprasta kaip dukart du: kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę dalyvauti veisiant, atkuriant želdinius bendro naudojimo teritorijoje.
Panašios taisyklės ir Vilkaviškyje, kur medžių irgi mažiau nei Vilniuje. Suvalkiečiai trumpai ir aiškiai nurodo, kur galima sodinti medžius ir kur – ne.
Tad ar kurdami tokias taisykles Vilniaus biurokratai nekerta šakos, ant kurios sėdi? Nes perskaičius tą kūrinį nusvirs rankos ne vienam medžių sodintojui. O juk popierius gaminamas iš medienos. Popierių biurokratai tikrai dievina.
