Naujienų agentūros ELTA užsakymu rugsėjo 12-22 dienomis rinkos
ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ atliktos
apklausos metu respondentų buvo prašoma pasakyti, kuriais šalies
visuomenės veikėjais jie labiausiai pasitiki; pavardes respondentai
minėjo patys. Iš viso respondentai paminėjo 97 visuomenės veikėjus,
o prieš tris mėnesius tokių veikėjų buvo priskaičiuota 84. Trys iš
dešimties, arba 29 proc., apklaustų gyventojų atsakė, kad nėra
tokių visuomenės veikėjų ar neatsakė į šį klausimą.
Apklausos duomenimis, beveik trys iš dešimties suaugusių šalies
gyventojų kaip asmenį, kuriuo labiausiai pasitikima, nurodė antrą
kadenciją šalį valdančią Prezidentę Dalią Grybauskaitę. D.
Grybauskaite nurodė pasitikį 28 proc. apklaustųjų. Prezidentės
reitingas, lyginant su kovo apklausa, paaugo 2 proc.
Dar tarp labiausiai patikimų visuomenės veikėjų (nurodė daugiau
nei 2 proc. respondentų) pateko premjeras, didžiausios
valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas
Algirdas Butkevičius, kuriuo pasitiki 16 proc. respondentų.
Ministro Pirmininko reitingas per pusę metų šoktelėjo 3 proc.
Trečiojoje pozicijoje pagal gyventojų pasitikėjimą atsidūrė
partijos Tvarka ir teisingumas pirmininkas, europarlamentaras,
Lietuvos ir Europos istorijoje pirmą kartą nuo Prezidento pareigų
apkaltos būdu nušalintas Rolandas Paksas. R.Paksu pasitiki 5 proc.
gyventojų. Šio politiko reitingas, palyginti su ankstesnių apklausų
rezultatais, išliko pastovus.
Dar 3 proc. apklaustųjų nurodė pasitikį kadenciją baigusiu
Prezidentu Valdu Adamkumi. Tiesa, V.Adamkaus populiarumas,
palyginti su birželio apklausa, smuktelėjo – V.Adamkumi kovą
pasitikėjo 4 proc., birželį – 5 proc. respondentų.
D.Grybauskaitė, A. Butkevičius ir V. Adamkus yra lyderiai ir
tarp palankiausiai vertinamų visuomenės veikėjų kitoje apklausoje:
V. Adamkų ir D. Grybauskaitę palankiai vertino 70 proc., A.
Butkevičių – 62 proc. respondentų. Tačiau R. Paksas tėra 17
pozicijoje – šį politiką palankiai vertina 39 proc. gyventojų. Dar
47 proc. jį vertino nepalankiai, o 14 proc. nurodė nežiną tokio
politiko arba neturį savo nuomonės.
Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos
fakulteto profesorius dr. Antanas Kulakauskas tai, kad jau seniai
D.Grybauskaitė, A.Butkevičius ir V.Adamkus yra visuomenės
nuomonių apklausų viršūnėse, siejo su stabilia šalies padėtimi.
„Tada toje stabilioje situacijoje tuos žmones, kurie yra ir
formalūs lyderiai, ir visuomenė pripažįsta kaip lyderius. Kitokių
ir nereikia, viskas daugiau ar mažiau funkcionuoja, tai tada tie
formalūs lyderiai ir tampa pripažįstamais lyderiais“, – naujienų
agentūrai ELTA sakė politologas.
A.Kulakauskas, kuris taip pat yra istorikas, priminė, kad visi
Prezidentai Lietuvoje buvo populiarumo viršūnėse.
Tuo tarpu R. Pakso atsidūrimą šalia lyderių politikos
apžvalgininkas aiškino išlikusiu politiko elektoratu bei aktyviu
dalyvavimu politikoje.
„Šiaip ar taip jis (R.Paksas. – ELTA) Prezidentu buvo
išrinktas Lietuvos žmonių. Tuo metu jis surinko santykinę daugumą
iš atėjusių į rinkimus, laimėjo. Jo nušalinimas daliai žmonių,
žinoma, buvo įsivaizduojama kaip tuomečio elito kerštas prieš
liaudies išrinktą lyderį, Prezidentą. Dalyje visuomenės, nelabai
didelėje, bet pakankamai ženklioje, ko gero, tokią vietą
užima ir tikriausiai užims, kol bus tie žmonės, kurie už jį
balsavo, kitaip sakant, ne visiškai nusivylė, šiek tiek domisi ta
politika. Iš politikos jis neiškrito, nes kitų, naujų (politikų.
-ELTA) kas pakeistų, neatsiranda“, – pažymėjo pašnekovas.
Politologas prognozavo, kad, atsiradus naujiems visuomenės
veikėjams, R.Paksas nukristų žemiau. Apskritai visuomenės veikėjų
populiarumą A.Kulakauskas siejo su jų egzistavimu šiuolaikiniame
viešajame gyvenime.
„Stabilumas ir lemia, kad formalūs lyderiai yra pripažįstami ir
visuomenės, kalbant politologijos žargonu, jie lyderiais ir
legitimiai pripažįstami“, – pabrėžė A.Kulakauskas.
Tarp visuomenės veikėjų, kuriais labiausiai pasitikima, pateko
Liberalų sąjūdžio pirmininkas, Seimo narys Eligijus Masiulis,
europarlamentaras liberalas Antanas Guoga, Seimo Nacionalinio
saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas,
ekonomistė, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė Aušra
Maldeikienė bei Darbo partijos pirmininkas, europarlamentaras
Valentinas Mazuronis. Šiais politikais nurodė pasitikį po 3 proc.
respondentų. Dar po 2 proc. gyventojų teigė pasitikį Seimo nariu
Nagliu Puteikiu ir socialdemokrate Europos Parlamento nare Vilija
Blinkevičiūte.
Antrojo dešimtuko pradžioje išsidėstę europarlamentarai
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis
ir Darbo partijos įkūrėjas, idėjinis lyderis Viktoras Uspaskichas.
Gyventojai taip pat savo simpatijas atidavė Lietuvos valstiečių ir
žaliųjų sąjungos lyderiui Ramūnui Karbauskiui, Aukščiausiosios
Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkui, Tėvynės sąjungos-Lietuvos
krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos garbės pirmininkui Vytautui
Landsbergiui, Vilniaus merui liberalui Remigijui Šimašiui, Kauno
merui, visuomenininkų organizacijos „Vieningas Kaunas“ lyderiui
Visvaldui Matijošaičiui.
Visuomenės veikėjų, kuriais labiausiai pasitikima, apklausoje
neliko nepastebėti ir tokie politikai kaip parlamentaras
„tvarkietis“ Petras Gražulis, Seimo opozicijos lyderis
konservatorius Andrius Kubilius, buvęs sostinės vadovas Artūras
Zuokas, Seimo Pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė, TS-LKD
pirmininkas europarlamentaras Gabrielius Landsbergis, konservatorė
Irena Degutienė.
Sąrašą užbaigia du socialdemokratai – užsienio reikalų
ministras Linas Antanas Linkevičius ir už sveikatą ir maisto saugą
atsakingas Europos Komisijos narys Vytenis Povilas Andriukaitis.
„Viena vertus, lyderių kaita, ypač stabiliu laikotarpiu,
susijusi su natūralia kartų kaita. Kai kas traukiasi, užleidžia
vietą kitiems (...) Būtų, sakykime, kokia nors krizinė ar
revoliucinė situacija, tai čia viskas daug greičiau aiškėtų, nes
visuomenė reikalauja greitų atsakymų į klausimus, o juos lyderiai
duoda arba neduoda, ir didžiajai daliai visuomenės duoda
patenkinamus arba nepatenkinimus atsakymus. Ir nuo to tada
priklauso, ar tave pripažįsta kaip lyderį, ar iškyla kažkas kitas.
O kai yra evoliucinė, pakankamai stabili situacija, ko gero,
suvokiama, kad didelė dalis klausimų, apie kuriuos kalba politiniai
lyderiai, apskritai suformuluota Lietuvai esant globalios politinės
erdvės dalimi. Jau žmonės per 20 metų tai irgi suvokia“, – sakė
profesorius A.Kulakauskas, komentuodamas apklausą.