„Būtume dėkingi, jei vietoj gėlių ir dovanų paaukotumėte lėšų“, – taip artėjant gimtadienio šventei kvietimuose svečiams rugsėjį priminė Henrika ir Česlavas Okinčicai.
Advokatas didžiuliame svečių būryje paminėjo sukaktį, o prieš Vėlines buvo sutvarkytas architekto grafo Tadeuszo Rostworowskio (1860–1928) paminklas ir kapas Rasų kapinėse. Dabar jis smarkiai skiriasi nuo greta esančių apleistų amžinojo poilsio vietų.
Paaukotų lėšų pakako paminklui restauruoti, nors specialistų laukė sudėtingi darbai.
Išgarsino darbai Vilniui
Sumanęs už gimimo dienai suaukotus pinigus restauruoti paminklą Č.Okinčicas pagalbos kreipėsi į visuomeninę Rasų kapinių draugiją. Draugijos pirmininkė Alicija Marija Klimaševska iš pradžių nustebo – sutvarkyti kapavietes kartais pasisiūlo įvairios organizacijos, tačiau vienas asmuo tokio pasiūlymo dar nebuvo pateikęs.
A.M.Klimaševska išvardijo Č.Okinčicui bent kelis neprižiūrimus kapus, iš kurių jis pasirinko T.Rostworowskio.
„T.Rostworowskis – architektas, jis Vilnių puošė gražiais pastatais, išlikusiais iki šiol. Pamaniau, kad kapinėse pirmiausia reikėtų restauruoti jo sunykusį paminklą.
Tai būtų dovana ne vien man, bet ir Vilniui, istorijai“, – kalbėjo Č.Okinčicas.
Kol kas rūpinasi tik lenkai
„Tai labai gražus žingsnis – gimimo dienos dovanas skirti seniausioms Vilniaus kapinėms, kurių būklė yra apgailėtina“, – įvertino A.M.Klimaševska.
Savivaldybė jau ne kartą skelbė planus tvarkyti Rasų kapines, tačiau kol kas trypčioja vietoje. Šiose kapinėse yra daugiau nei 19 tūkstančių neprižiūrimų kapų, juos bent prieš Vėlines aptvarko, uždega žvakeles Rasų kapinių draugijos nariai.
Nesulaukdama pagalbos iš Vilniaus savivaldybės draugija praėjusiais metais kreipėsi į Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministeriją, kuri skyrė lėšų Juodojo angelo paminklui restauruoti. Darbus atliko meistrai iš Varšuvos.
Apgailėtina paminklo būklė
Restauruojant kapinėse esantį Juodojo angelo paminklą projekto rengimas, įvairūs dokumentų derinimai užtruko net aštuonis mėnesius.
Č.Okinčicui su pagalbininkais darbus pavyko nuveikti per porą mėnesių. Vis dėlto restauruojant ir konservuojant T.Rostworowskio kapavietę iškilo nemažai sunkumų.
Paminklas buvo labai prastos būklės: sugriuvęs, suiręs, trūko daugelio fragmentų.
Tvarkymo darbus labai apsunkino tiesiog kapavietėje esantis didžiulis kelmas, kurį reikėjo išrauti.
Tačiau kilo grėsmė, kad raunant kelmą gali būti suardytas paminklas, tad darbą reikėjo atlikti labai atsargiai.
Skulptorius restauratorius Kęstutis Norkūnas pasakojo, kad iš po žemių buvo atkastos net paminklo griuvenos, kurias specialistai kartu su išlikusia sunykusia antžemine kapavietės dalimi plovė, valė, šveitė.
Po kruopštaus ir rūpestingo valymo paminklo paviršius buvo apdorotas antiseptikais, šalinamos betono paviršiuje susikaupusios druskos.
Atlikus restauravimo darbus paminklas buvo atkuriamas – betonuojamas ir tinkuojamas specialia restauracine mase, atkuriamos trūkstamos dalys.
Teko spręsti galvosūkius
K.Norkūnas prisiminė, kad restauruojant ir renovuojant kapavietę specialistai susidūrė su keliomis rimtomis problemomis. Archyvų medžiagos nebuvo – teko savarankiškai spręsti, kaip atkurti kapavietės aptvarą.
„Ieškojome sprendimo vartydami specializuotus architektūros leidinius, dairėmės analogų pačiose Rasų kapinėse. Tačiau tinkamo pavyzdžio niekur neradome – tuo laikotarpiu statomiems antkapiniams paminklams būdingo aptvaro elemento nebuvo.
Teko konsultuotis su architektais, nes iš išlikusių nežymių liekanų buvo neįmanoma nustatyti autentiško elemento formos“, – prisimena K.Norkūnas. Specialistai svarstė kelis variantus, kokį aptvaro elementą panaudoti – baliustradą ar vazą.
Atsakymą padiktavo greta paminklinės lentos išlikusi vienintelė kiek pažeista puošni vaza. Derinant įvairias elemento formas restauratoriai įsitikino, kad geriausias sprendimas – rutulio formos aptvaro elementas su disko formos kojele.
Vėliau specialistai jau neabejojo – rutuliai tarpusavyje turi būti sujungti metalo vamzdžiu. O nuoroda į buvusį atitinkamo skersmens metalinį vamzdį buvo paminkle išlikusi kiaurymė.
Tuo metu antroji trūkstama puošni vaza buvo pagaminta pagal išlietą išlikusios vazos formą. O trijų sluoksnių paminklo tinkas iš specialaus restauracinio mišinio suformavo tvirtą lukštą. Paminklo smiltainio spalvą restauratoriai priderino prie T.Rostworowskio suprojektuotų pastatų.
Viešbutį pastatė ir pardavė
T.Rostworowskis suprojektavęs nemažai Vilniaus pastatų.
1893–1895 metais savo sklype jis suprojektavo ir pastatė Šv.Jurgio viešbutį. Viešbutyje, kuris yra dabartiniame Gedimino prospekte, buvo įrengtos 35 gyvenamosios patalpos.
Pardavęs pastatytą viešbutį dvarininkui Ignatijui Zawistowskiui architektas pasiliko sau reprezentacinius apartamentus.
Virš viešbučio buvo iškelta šv.Jurgio skulptūra, dėl kurios T.Rostworowskis sulaukė nemalonumų. Mat valdininkai joje įžvelgė panašumų į šv.Georgijų – Maskvos miesto simbolį.
Beje, šio viešbučio pusrūsyje 1918 metais buvo pradėta kurti Lietuvos kariuomenė.
Pastatas Antrojo pasaulinio karo metu buvo sugriautas, jo rekonstrukcija atlikta 2005–2006 metais.
Likimo ironija – prieš porą dešimtmečių viešbutis priklausė „Vilniaus brigados“ vadeivai Georgijui Dekanidzei.
T.Rostworowskis projektavo ir du keturių aukštų namus ties Sodų ir V.Šopeno gatvių sankirta. Jie buvo pastatyti 1893–1894 metais.
Šioje vietoje architektas buvo įsigijęs didelį sklypą, o pastatytų namų butus nuomojo miestiečiams.
Šis architektas – ir 1898–1901 metais Pylimo gatvėje iškilusio pastato autorius. Jame veikė J.Epšteino gimnazija, vėliau reorganizuota į „Tarbut“ gimnaziją. Ši mokykla žydų švietimui buvo itin reikšminga.
Architekto suprojektuotų pastatų yra Poguliankoje (dabar J.Basanavičiaus gatvė). Jis ir pastato, kuriame šiuo metu įsikūrusi bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, autorius. T.Rostworowskis laisvalaikiu taip pat tapė portretus ir mitologinius paveikslus, Vilniuje buvo įsigijęs pieštukų gamyklą „Fortūna“.
Išleido ir knygą
Kita dovana Č.Okinčicui gimimo dieną – knyga „Atvirai apie Lietuvos laisvę“.
Joje lenkų kinematografininkas, daugiau kaip trisdešimties knygų autorius Witoldas Beresas ir žurnalistas Janas Jacekas Komaras aprašė politinį Kovo 11-osios Akto signataro Č.Okinčico kelią.
„Tikiu, kad šiandieninių grėsmių Europoje kontekste Č.Okinčico ir taip pat kaip jis mąstančių lenkų ir lietuvių laikysena ypač vertinga“, – teigė knygos autorius W.Beresas.
