Jis patvirtino, kad Vilniaus savivaldybės svarstymas, jog
ukrainiečių šeimoms galėtų būti suteikiamas savivaldybės
būstas, neturi teisinio pagrindo.
„Jiems galioja visiškai tos pačios taisyklės (kaip ir kitiems
pabėgėliams), jiems išskirtinių sąlygų nėra. Kadangi Vilniaus
savivaldybė pabandė išskirti socialinius būstus, mes užblokavome,
nes būtų apskųsti tie dalykai, įstatymas neleidžia to padaryti.
Principas toks: žmonės, kurie laukia socialinio būsto ir kurie
gyvena čia, Lietuvoje, stovi eilėje, neturi nukentėti dėl tų
dalykų, apie kuriuos kalbame“, – BNS sakė A.Šešelgis.
Ruklos Pabėgėlių priėmimo centre ukrainiečiai šiuo metu
sudaro daugumą gyventojų: iš viso čia gyvena 25 lietuvių kilmės
asmenys, iš jų – septynios šeimos su vaikais. Anot A.Šešelgio,
centre gyvenantiems ukrainiečiams, kaip ir iš Italijos bei Graikijos
planuojamiems perkelti pabėgėliams, bus paskirti koordinatoriai,
kurie ir padės susirasti būstą, jiems bus skiriamos išmokos, už
kurias galės būstą nuomotis ar, turėdami savų pinigų, pirkti.
Vilniaus savivaldybės atstovai, tardamiesi su Vidaus reikalų
ministerija, anksčiau planavo leisti apsigyventi savivaldybės
būstuose trims ukrainiečių šeimoms. Esą, būstų suteikimas
išimties tvarka galėtų būti svarstomas toms šeimoms, kuriose bent
vienas asmenų turi Lietuvos pilietybę. Tačiau jie nurodė
negaunantys reikiamos informacijos iš Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos (SADM).
Tuo metu A.Šešelgis patikino, kad ukrainiečių šeimoms
negalėtų būti kuriamos išskirtinės sąlygos.
„Išskirtinės sąlygos yra tik tos, kad jie, mokėdami rusų
kalbą, Lietuvoje neprapuls, jie patys gali orientuotis aplinkoje. Tai
yra jų didelis privalumas. Didžioji dalis jų išvyksta gyventi pas
gimines ir sprendžia problemas patys“, – sakė viceministras.
Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas sako dėl pasikeitusio
ministrų kabineto požiūrio nematantis problemų, jei ukrainiečiai,
kaip ir kiti pabėgėliai, galės pasinaudoti Vyriausybės skiriamais
pinigais ir nuomotis būstus patys.
„Mes svarstėme tokią galimybę: bent jau pirmoji šeima, kuri
atvyko iš Ukrainos – ten yra viena Lietuvos pilietė, tad pagal
įstatymus jai su šeima yra galimybė suteikti jiems ne eilės
tvarka. Bet jei taikomas kitoks modelis, savivaldybei dar geriau, nes
mes mažinsime savo laukiančiujų eilę“, – BNS sakė vicemeras.
Vyriausybė apgyvendinti Lietuvoje nuo karo kenčiančius
lietuvių kilmės ukrainiečius iš Donecko ir Luhansko sričių bei
Rusijos aneksuoto Krymo nusprendė liepos pabaigoje. Dar iki
Vyriausybei patvirtinus šią programą, sostinės taryba liepos
viduryje nusprendė suteikti 33 kvadratinių metrų ploto būstą
Lazdynuose lietuvių kilmės Ukrainos pilietei Irynai Skrebutenas bei
jos nepilnametei dukrai.
Iš viso Ukrainoje yra apie 10 tūkst. lietuvių kilmės asmenų.
Oficialiai registruotų Lietuvos piliečių yra apie 1,5 tūkstančio.
Iš viso pageidavimą gyventi Lietuvoje pareiškė šeimos,
kuriose yra 58 žmonės.