Jeigu esate emociškai palūžę, ir tai ne bėda. Kartu mes galime viską. Jausitės geriau. Bent iš pradžių. O paskui – jau nebe mano reikalas. Mūsų verslo santykiai bus pasibaigę.
Noriu ir aš „užsidirbti“, kaip neseniai žiniasklaidoje nuskambėjusios legalios ir nelegalios burtininkės.
Viena – Klaipėdoje. Ji iš kuprotos ir nelaimingos moters išviliojo kone 30 tūkst. eurų. Klientė buvo tiek paveikta romės įtikinėjimų ir raginimų, kad ne tik savo auksą ir daiktus iš namų išnešė, bet ir paskolas pradėjo imti.
Kitas pavyzdys – dar labiau įkvepia. Tai aiškiaregė Ala Naruševičienė. Moteris iš garbių Kauno žmonių apie 400 tūkst. litų susirinko. Amuletą sugebėjo už 25 tūkst. litų įsiūlyti.
Tiesa, abiems joms labai nepasisekė. Abi jos siunčiamos už grotų. Bet ką gi reiškia dvi moteriškaitės iš šimtų ar net tūkstančių kitų, kurie tykiai sau uždirba pinigus?
Juk galiausiai kalti patys žmonės, kad nesaugojo savęs ir kišo nagus, kur nereikia.
Mat būrėjų ar aiškiaregių veiklos niekas nekontroliuoja ir nevaržo. Dauguma įklimpusių žmonių nė nepagalvoja pasidomėti, kokios jų teisės pas magijos paslaugų teikėjus. O be to – kokios gi? Niekas tiksliai ir nežino.
Teisingumo ministerija prieš keletą metų santūriai priminė, kad magija – tai dalykai, kurie nėra patvirtinti mokslo, nepanašūs į tradicinius tikėjimus ir religijas. Ji esą turėtų būti skirta pramogai, o ne rimtų gyvenimo klausimų sprendimui. Bet kam gi tai rūpi, kai prispaudžia bėda?
Teisės žinovai tuomet rekomendacijose aiškino, kad pas magijos paslaugų teikėjus būtina prašyti čekiukų, sudaryti su jais sutartį, kad būtų aišku – kas, už kiek ir iki kada bus padaryta. Juokinga, tiesa? Kas eina pas būrėjus ir nori tokių formalumų? Juk ir eina susileisti dozę spėlionių ir pažadų – už skaudžią realybę daug malonesnė yra svaiginanti migla.
Ministerijos darbo grupė net užsimena, kad magija gali būti žalinga. Užsimena ir tiek. Demokratinėje šalyje negalima nieko uždrausti. Net jei tai žalinga – šiukštu, drausti negalima. Juk apsijuoksim!
Panašu, ministerija ir teisingumas kol kas nežino, ką Lietuvoje su magija daryti. Būrėjams tokia (ne)tvarka tikrai palanki.
Dar kai kurie kunigai bažnyčiose plyšauja, kad, gink Dieve, žmonės neitų pas aiškiaregius. Bet kam gi jie rūpi? Kas jų šiais laikais klauso? Kas eina pas būrėjus, tikrai neklauso.
O ir diplomo iš būrėjos niekas neprašo. Galiu burti iš kavos tirščių kiek tik noriu ir kaip noriu. Tereikia išsiimti patentą ir verstis.
Bjauriausia tik, kad visokie įžūleivos kreipiasi į teismus. Va tada tai jokios kortos ir jokie amuletai nepadeda. Gerai, kad tokių – dar tik vienas kitas.
Žodžiu, jei nesiskųsit dėl neišsipildžiusių pranašysčių, blogos savijautos išmaukus užkalbėto vandens ir nieko – visiškai nieko – neteikiančių amuletų, ateikit, labai laukiu.
Gaila tik egzorcistų – vienas jų jau guodėsi, kad nuo visokių magų kenčiantys žmonės pas juos eina šniūrais. Būtų gerai, jei bent pinigus galėtų imti. Bet negali. Be to, egzorcistu taip lengvai netapsi – ten vien patento nepakanka.
