R.Juknevičienės vertinimu, draudimą kariams dirbti papildomai
neprieštaraujančiu Konstitucijai pripažinęs Konstitucinis Teismas
(KT) tuo neužkirto kelio Seimui nustatyti kitokią tvarką,
atsižvelgus į nutarime išdėstytas aplinkybes.
KT trečiadienį paskelbė, kad draudimas profesinės karo
tarnybos kariams dirbti kitą darbą neprieštarauja Konstitucijai.
Nutarime pažymima, kad Konstitucijoje įtvirtinta skirtinga
civilinių ir karinių valstybės institucijų samprata leidžia
nevienodai reguliuoti jų veiklą, taip pat nustatyti tokį jose
dirbančių asmenų teisinį statusą, kuris „turėtų tam tikrus
ypatumus“.
„Išgirdome verdiktą, iš klausos dar sunku vertinti, bet aš
supratau, kad paliekama teisė įstatymų leidėjui, įvertinus visas
aplinkybes, suteikti vienokias ar kitokias galimybes kariams. Aš
išgirdau, kad šita dabartinė nuostata neprieštarauja
Konstitucijai, tačiau jei būtų išplėstos galimybės kariams
dirbti papildomai, aš manau, irgi neprieštarautų Konstitucijai, nes
įstatymų leidėjo teisė (nustatyti teisinį reguliavimą)
atsižvelgiant į visas konstitucines nuostatas, kokios
išdėstytos“, – KT nutarimą žurnalistams komentavo
R.Juknevičienė.
Pasak parlamentarės, pasikonsultavusi su teisininkais ji ieškos
galimybių, kad ateityje po Seimo rinkimų susiklosčius kitai
daugumai būtų galima būtų išplėsti kariams galimybę dirbti
papildomą darbą. Buvusi Krašto apsaugos ministerijos vadovė
pabrėžė, kad įstatymai ir šiuo metu kai kuriems kariams leidžia
dirbti papildomai, tačiau labai nedidelei grupei ir tiems, kurių
atlyginimai ir taip – didesni.
„Dalis jų gali dirbti, bet praktiškai atsitinka taip, kad
papildomą darbą gali dirbti ir dabar daugiau uždirbantys žmonės,
tie, kurie karininkai, gali dėstyti, arba medikai gali dirbti
papildomą darbą. Tačiau nėra leidžiama dirbti mechanikui, kuris
galėtų remontuoti laisvu nuo darbo metu mašinas namuose. Deja, taip
ir daro žmonės, bet pasislėpę. Aš manau, tikrai reikės ieškoti
galimybių išplėsti galimybę kariams dirbti nepažeidžiant
Konstitucijos ir atsižvelgiant į specifines kariams nustatytas
aplinkybes. Manau, kad Konstitucinis Teismas neuždarė tam kelio“,
– pabrėžė konservatorė.
KT konstatavo, kad nustatydamas draudimą profesinės karo
tarnybos kariams dirbti papildomai, Seimas „ne tik paisė
Konstitucijoje įtvirtintų ir iš jos kylančių minėtų profesinės
karo tarnybos karių veiklos apribojimų, bet ir tinkamai įgyvendino
teisę savo nuožiūra nustatyti kitokius jų veiklos apribojimus,
kuriuos suponuoja konstitucinė karo tarnybos paskirtis, kario statuso
išskirtinumas, ypatingas šios tarnybos pobūdis ir kitos svarbios
aplinkybės, susijusios su valstybės gynimo ir saugumo užtikrinimu
bei valstybės prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų vykdymu“.
Pasak KT, draudimas profesinės karo tarnybos kariams dirbti pagal
darbo sutartį, užsiimti individualia veikla, išskyrus Krašto
apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo numatytus
atvejus, vertintinas kaip konstituciškai pagrįstas ir pateisinamas,
juo nepažeidžiama Konstitucijoje įtvirtinta žmogaus teisė laisvai
pasirinkti darbą bei verslą ir piliečio teisė lygiomis sąlygomis
stoti į valstybės tarnybą. Kartu pabrėžiama, kad Seimas privalo
nustatyti ir tokį karių darbo apmokėjimo teisinį reguliavimą,
kuriuo būtų užtikrinta galimybė profesinės karo tarnybos kariams
visavertiškai ir oriai vykdyti savo konstitucinę priedermę.
Dėl įstatyme įrašyto bendro principo, kad profesinės karo
tarnybos kariai negali dirbti pagal darbo sutartį ir užsiimti
individualia veikla, R.Juknevičienės iniciatyva į KT kreipėsi
grupė Seimo narių. Jie Teismo prašė išaiškinti, ar 2013 metais
įvestas draudimas nepažeidžia žmogaus teisės laisvai pasirinkti
darbą bei verslą.
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas laikosi pozicijos, jog
karių tarnyba yra pernelyg sudėtinga, kad jie galėtų dirbti
papildomai. Jam oponuojanti buvusi Krašto apsaugos ministerijos
vadovė R.Juknevičienė sako, kad mažesnes pajamas gaunantiems
kariams reikalingas papildomas pajamų šaltinis, be to, jie galėtų
tobulėti dirbdami ir civiliniame darbe pagal savo specialybę ir taip
kurti pridėtinę vertę kariuomenėje.
Be to, pasak R.Juknevičienės, įstatymu šiuo metu suteikta
teisė dirbti visoms kitoms įstatyme apibrėžtoms karo atvejo
ginkluotosioms pajėgoms – Valstybės sienos apsaugos tarnybos,
Vadovybės apsaugos departamento, Viešojo saugumo tarnybos
statutiniams pareigūnams. Todėl, pasak politikės, draudimas kariams
papildomai dirbti yra ir diskriminacinis ginkluotųjų pajėgų
kontekste.
Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje tarnauja 8185 profesinės karo
tarnybos kariai.