Jūreiviai greitai bus laisvi: derybos su piratais beveik baigtos

Tokių žinių gavo Vyriausybės įgalioti asmenys, bendraujantys su laivo savininkais ir diplomatais, susirūpinusiais keturių įkaitų likimu.

Vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus pranešė, jog šiandien, 11 val. Lietuvos laiku, Nigerijoje, prasidėjo paskutinysis derybų su keturis „Solarte“ jūrininkus pagrobusiais piratais raundas. Daugiau kaip dvi savaites nusikaltėliai tylėjo – įkaitų likimas skendėjo migloje.

Rusijos įmonės „Rainbow Reefers“ laivo „Solarte“ savininkams derėtis su piratais padeda tarpininkai – greičiausiai kokia nors jų pasamdyta advokatų kontora, sukaupusi patirties narpliodama panašius ginkluotus incidentus, įkaitų dramas laivybai pavojinguose pasaulio regionuose.

Pagrobtas „Solarte“ kapitonas – Ukrainos pilietis. Tarp įkaitų atsidūręs dar vienas laivavedys, vyriausiasis kapitono padėjėjas, yra Lietuvos pilietis. Mūsų šaliai veiksmingiau prisidėti prie įkaitų vadavimo operacijos sudėtinga – Nigerijoje nėra Lietuvos konsulato.

Lietuva ir Nigerija diplomatinius santykius užmezgė 1992 metais. Teikiant konsulinę pagalbą šioje Afrikos valstybėje atsidūrusiems Lietuvos piliečiams, mūsų šalį paprastai atstovauja Vokietija, įkūrusi čia savo atstovybę.

Ukrainiečiams susisiekti su Nigerijos valdžios ir teisėsaugos įstaigų pareigūnais paprasčiau – šioje šalyje veikia Ukrainos ambasada. „Solarte“ savininkai Ukrainos diplomatus turbūt irgi informuoja, kaip vyksta derybos.

„Gavome žinių, kad derybos prasidėjo ir vyksta gana sėkmingai skaičiuojamos paskutinės valandos“, – optimistiškai kalbėjo R.Vaitkus.

Nors Rusijos ir Ukrainos santykiai pašliję, o Lietuva irgi nepritaria Vladimiro Putino režimo remiamų separatistų veiksmams šioje šalyje, pagrobtų jūrininkų artimieji tikisi, jog politinė  priešprieša nepakeis Rusijos įmonės „Reinbow Reefers“ valdomo transporto laivo „Solarte“ savininkų nuostatos – vaduoti įkaitais paverstus jūrininkus nepaisant jų tautybės ir pilietybės.

„Gelbėti bėdon patekusius jūrininkus – ne politika, o bendražmogiškų vertybių reikalas. Tiesa, ne visų laivų savininkai, pasirašydami darbo sutartis su įgulomis, apsikrauna tokiais įsipareigojimais“, – pažymėjo Lietuvos jūrininkų sąjungos  (LJS)  pirmininkas Petras Bekėža.

Manoma, jog „Solarte“ jūrininkus pagrobė separatistinės grupuotės „Judėjimo už Nigerio upės deltos išlaisvinimą“ (MEND) nariai. Ši grupuotė – vienas didžiausių sukarintų junginių etninės ir pilietinės nesantaikos plėšomoje Nigerijoje. Anksčiau ji buvo šiek tiek aprimusi.

Nigerija – viena didžiausių Afrikos valstybių, kurioje gyvena apie 150 mln. įvairių religinių konfesijų žmonių. Iki dantų ginkluoti afrikiečiai grobia į šalį atvykstančius užsieniečius. Geidžiamiausias jų taikinys – naftos gavybą Nigerio deltoje plėtojančių JAV kampanijų atstovai.

MEND atstovai kartais išnyra į viešumą, bet savo gaujų išpuolių nekomentuoja arba atsišaudo frazėmis: „Mes apie tai nieko nežinome“. Dar 1994 metais naują konstituciją patvirtinę nigeriečiai skelbiasi žengiantys demokratinių permainų keliu. Tačiau kovotojams už Nigerio deltos laisvę, imperialistų baugintojams  oficialios valdžios kalbos – nė motais.

Kokia ginkluota Nigerijos grupuotė spalio 19-ąją Port Harkoto uosto prieigose atakavo su Komorų salų vėliava plaukiojantį „Reinbow Reefers“ laivą „Solarte“ ir pagrobė keturis jūrininkus, kol kas nėra žinoma. Už įkaitų galvas reikalaujamų išpirkų sumų tokiais atvejais neviešina nei laivų savininkai, nei banditai.

Adeno įlankoje įkaito dalią patyręs klaipėdietis Pavelas Galijevskis nemano, kad atomazga bus žaibiška: „Nigerio deltoje knibžda įvairaus plauko plėšikų. Grobti žmones – jų verslas. Somalyje su piratais dar galima susitarti per korumpuotus valdininkus, derybose su piratais dėl užgrobtų laivų vadavimo dalyvauja patyrę specialista. Nigerija – kitokia šalis“.

P.Bekėža irgi nesitiki lengvų derybų: „Nigerijos banditų veiksmai sunkiai prognozuojami. Jie veikia kitaip nei Somalio pakrantėse šmižinėjantys piratai – grobia ne laivus su kroviniais, o jūrininkus, dažniausiai kapitonus ir kitus laivavedžius, tikėdamiesi didesnių išpirkų“.

Nigerio deltoje siautėjantys afrikiečiai veikiausiai net nežino Lietuvos vardo – juos masina didesnėms valstybėms priklausantys transporto ir žvejybos laivai. Įžūlus Somalio piratai neretai užpuola ir didelius žalią naftą gabenančius tanklaivius, nesitraukia iš jų, kol negauna išpirkų.

„Kai gyvenome su piratais viename laive, jie mūsų neskriaudė, niekur su savimi nesitampė. Valgėme atskirai, dirbome denyje, netgi paskambindavome telefonu artimiesiems. Buvo aišku, kad jie reikalaus išpirkos. Derybos dėl laivo ir įgulos išlaisvinimo ilgai nesitęsė“, – praeitį prisiminė buvęs somaliečių užgrobto tanklaivio „Bow Asir“ įgulos narys P.Galijevskis.

Nigerijos vandenyse pagrobtų ir nežinoma kryptimi išplukdytų „Solarte“ jūrininkų padėtis  - kur kas blogesnė, nei piratų užgrobtuose laivuose. Skelbiama, kad derybos prasidėjo, bet niekas nežino pagrobtų žmonių  buvimo vietos, tikrųjų jų gyvenimo salygų, sveikatos būklės. Viskuo, ką piratai, grasindami įkaitams šaunamaisiais ginklais leidžia, o greičiausiai įsako kalbėti bendraudami su tarpininkais, kažin ar galima tikėti.

Somalio piratai iš tanklaivio „Bow Asir“ denio išsinešdino tik tuomet, kai į atvirą jūrą  iš sraigtasparnių buvo numesti polietileno maišai su pinigais – banditų reikalauta išpirka. Greitaeigiais kateriais priplaukę bendrininkai mikliai išgriebė grobį ir dingo. Įkaitų drama baigėsi, kai piratai tanklaivio denyje pasidalijo pinigais ir pasitraukė. 

Pernai įvairiuose pasaulio vandenyse užfiksuoti 345 ginkluoti piratų išpuoliai – jie apiplėšė laivus arba juos užgrobę reikalavo išpirkų už krovinį ir žmonių galvas. Iš laivų buvo pagrobtas 31 jūrininkas.