Rytų Europa siekia daugiau NATO pajėgumų Rusijai atgrasyti

BNS ir lrytas.lt inf.

Lietuvos prezidentė Dalia

Anot prezidentės, Velso susitarimai „ženkliai stipriau užtikrina“ NATO pasienio šalių saugumą.
Daugiau nuotraukų (1)
Rumunijos ir Lenkijos prezidentų iniciatyva vyksiančiame renginyje taip pat dalyvaus Latvijos, Estijos, Bulgarijos, Vengrijos, Slovakijos prezidentai ir Čekijos parlamento pirmininkas.
Diplomatų teigimu, į neformalią koaliciją susibūrusios Vidurio ir Rytų šalys ketina perspėti dėl Rusijos keliamos grėsmės ir išsakyti pageidavimą dėl ilgalaikių papildomų pajėgumų regione.
Prezidentės D.Grybauskaitės spaudos tarnyba susitikimo išvakarėse nurodė, kad Bukarešte ketinama „įvertinti, su kokiomis grėsmėmis susiduria regiono valstybės, kaip vykdomi (pernai rugsėjo NATO viršūnių susitikime pasiekti) Velso susitarimai ir kokių dar Aljanso gynybos bei atgrasymo priemonių reikia šių šalių saugumui užtikrinti“.
„Saugumo elementų užtikrinimas turi būti didesnis. Kokia tai forma bus – ar tai bus vėl rotacinės bet didesnės pajėgos, ar tai bus ginkluotės dislokavimas – iš tiesų palikime tai daryti specialistams, tai ne diskusijų klausimas viešojoje erdvėje, ypač nenorėčiau informuoti mūsų kaimynų apie viską, ką darome“, – prieš vykdama į Bukareštą sakė D.Grybauskaitė. Jos pasisakymo įrašą išplatino prezidentės spaudos tarnyba.
Anot prezidentės, Velso susitarimai „ženkliai stipriau užtikrina“ NATO pasienio šalių saugumą, bet didesnių pajėgumų reikia „matant, kas vyksta su mūsų nenuspėjamu kaimynu, matant, kad atsirado dar viena intensyvi teritorija kaip Sirija, kur vyksta didžiulė priešprieša tarp Rytų ir Vakarų“, lemianti ir migracijos krizę.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos kariuomenių vadai šį pavasarį NATO karinės vadovybės paprašė, kad kiekvienoje šalyje būtų nuolat dislokuota po bataliono dydžio vienetą, o kartu jie sudarytų brigadą. Sprendimas dėl to iki šiol nepriimtas.
Nuo pernai Baltijos šalyse dislokuota po kuopą – apie pusantro šimto – JAV karių. Karius pratyboms pastaruoju metu vis dažniau atsiunčia ir sąjungininkai Europoje, tačiau tai daroma nereguliariai.
Lietuva taip pat ima kelti klausimus dėl Baltijos šalių oro erdvės gynybos, nes dėl karinių pajėgumų Karaliaučiaus krašte Rusija yra užsitikrinusi stiprią oro erdvės kontrolę.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.