Kaip BNS sakė Vyriausybės kancleris Alminas Mačuilis, klausimą
atidėti paprašė premjeras Algirdas Butkevičius, pasigedęs
argumentų dėl reformos naudos.
„Kyla tam tikros baimės, tam tikros rizikos, kad reforma duos
nepakankamai laukiamų rezultatų. Turbūt matėte spaudoje – patys
darbuotojai labai baiminasi. Trūktų to pagrindimo, kad reforma duos
efektą, teigiamą poveikį, o ne susilpnins kažką ar pablogins,
kaip teigiama spaudoje. Tiesiog ministras pirmininkas paprašė
atidėti klausimą ir detaliau išsiaiškinti naudą siūlomos
reformos“, – BNS sakė Vyriausybės kancleris.
Tuo metu S.Skvernelis tokį sprendimą vadina politizuotu ir žada
reikalauti grąžinti klausimą į darbotvarkę.
„Tai dar kartą parodo esminį dalyką, kad VSAT yra ar buvo
ypatingai politizuota, yra įrankis politikų rinkiminėje kovoje –
tai yra akivaizdžiau nei akivaizdu (...). Aš reikalausiu, kad šis
klausimas į darbotvarkę šiandien būtų grąžintas“, – BNS
trečiadienį sakė ministras.
Vyriausybė, pagal projektą, turėtų pritarti pertvarkai, pagal
kurią Lazdijų rinktinės funkcijos būtų perduotos Varėnos ir
Pagėgių rinktinėms.
Abejones dėl pertvarkos naudos viešai išsakė VSAT Lazdijų
rinktinės profesinė sąjunga, juos palaikė ir Lazdijuose išrinkta
Seimo Socialinių reikalų komiteto pirmininkė, socialdemokratė
Kristina Miškinienė bei Lazdijų rajono savivaldybė.
Lazdijų rinktinės darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė
Laimutė Lynikaitė pabrėžė netikinti, kad atleidžiamiems
darbuotojams bus pasiūlytos darbo vietos Lazdijuose. Ji taip pat
abejojo, ar po reformos VSAT Varėnos ir Pagėgių rinktinės bus
pajėgios kokybiškai kontroliuoti valstybės sieną su Baltarusija,
Rusija ir ypač vidinę sieną su Lenkija, kur pastaruoju metu plūsta
nelegalių migrantų bei kontrabandinių prekių srautas.
„Gal ministrui ir nereikia (vidinės sienų kontrolės). Bet
kodėl kiekvieną pamainą sulaikoma po devynis nelegalius imigrantus
ir juos sulaiko du pasieniečiai? Gal ir nereikia, gal čia taip ir
turi būti, kad siena būtų kiaura ir būtų viso ko tranzitas –
vogtų mašinų, pabėgėlių, kontrabandos? (...) Tų užkardų
niekas neatsisako, bet tik tiek, kad nuo Varėnos rinktinės štabo
iki Pagėgių štabo bus apie 300 kilometrų. Tai kaip bus
užtikrinama kontrolė, kaip tos užkardos dirba?“, – klausė
L.Lynikaitė.
Ministras tvirtina, kad VSAT pertvarka atsisakant vidinių sienų
su Latvija ir Lenkija kontrolės pradėta vykdyti dar 2007-aisiais
Lietuvai tapus Šengeno nare, tai numatyta ir Vyriausybės programoje.
O daugiausia klausimų kelianti Lazdijų rinktinės reorganizacija
numato atsisakyti ne patruliuojančių pasieniečių, o vadovaujančio
ir pagalbinio personalo.
„Tie pagalbiniai resursai, kurie naudojami netiesioginėms
funkcijoms vykdyti, pirmiausia- užkardų administravimas, jie turi
būti mažinami ir nukreipti į tiesioginių funkcijų vykdymą.
Kalbant apie didžiulį politinį ažiotažą dėl Lazdijų
rinktinės, noriu pabrėžti, kad tai yra ne pasieniečių ar
užkardų, kurios tiesiogiai saugo valstybės sieną, bet rinktinės
administruojančios struktūros pertvarkymas, kriminalinės žvalgybos
ir ikiteisminių tyrimų padalinių optimizavimas stiprinant
funkcijas“, - BNS sakė ministras.
Jis priminė, kad panašios politinės diskusijos Vyriausybėje
kilo dar 2011-aisiais naikinant Šiaulių rinktinę, kuri saugojo
vidinę sieną su Latvija – tuomet sprendimai dėl Lazdijų rinktinės
esą buvo atidėti, rinktinei „dirbtinai“ priskiriant užkardas,
saugančias sieną su Rusija ir Baltarusija. Tad rinktinė tapo
atsakinga už trijų sienų apsaugą.
Tačiau L.Lynikaitė pabrėžė, kad Lazdijų rinktinei
Kapčiamiesčio užkarda, sauganti sieną su Baltarusiją, po
pertraukos sugrįžo dar 2002-aisiais, o Kybartų ir Lieponos
užkardos, saugančios pasienį su Rusija, rinktinei perduotos
2007-aisiais. Sprendimas esą buvo priimtas įvertinus optimaliausius
atstumus tarp užkardų.
Lazdijų rinktinėje šiuo metu dirba apie 500 pareigūnų – iš
siūlomų naikinti 55 pareigybių tik apie 20 yra statutiniai
pareigūnai, daugiausia vadovybė, likę yra administracinį darbą
dirbantys karjeros tarnautojai bei laisvai samdomi pagalbinio
personalo darbuotojai. Pasak S.Skvernelio, tiek statutiniams
pareigūnams, tiek karjeros tarnautojams bus siūlomos pareigos
tarnyboje, tuo metu po reorganizacijos realiai darbo netekti galėtų
tik pagalbiniai darbuotojai.
„Girdėti argumentus, kad panaikinus šaltkalvio-remontininko,
trijų elektrikų, penkių pagalbinių darbininkų, dviejų stalių,
dviejų valytojų pareigybes – iš viso tokių yra 18 – susilpnės
valstybės sienos apsauga, kova su kontrabanda. Tokie dalykai skamba
juokingai. Net ir tiems laisvai samdomiems pareigūnams šiuo metu yra
galimybė pasiūlyti gretimose rinktinėse laisvas darbo vietas“, –
sakė jis.
Šiuo metu Lazdijų rinktinė kontroliuoja apie 235 kilometro
ilgio valstybės sienos ruožą su Lenkija, Baltarusija ir Rusija.
Pertvarkos plane – ir VSAT Ignalinos atominės elektrinės
apsaugos rinktinės prijungtimas prie Ignalinos rinktinės, taip pat
Aviacijos rinktinės, Specialiųjų užduočių rinktinės,
Užsieniečių registracijos centro prijungimas prie VSAT, kuriai
pereitų visos reorganizuojamų pavaldžių biudžetinių įstaigų
teisės ir pareigos.
Dėl visų šių pakeitimų būtų panaikinta 90 bendrąsias
funkcijas atliekančių pareigybių, kas esą leistų sutaupyti
daugiau kaip 1,1 mln. eurų per metus. Daugiausiai pareigybių – 55 –
būtų panaikinta Lazdijų rinktinėje.