Savo darbo vietas norintys išlaikyti ūkininkai nuo žvarbaus rudens lietaus produkciją saugojo laikinai pastatytose palapinėse, o paklausti apie prekybą tik liūdnai gūžčiojo pečiais: „Jos nėra.“
Ukmergės gatvėje įsikūręs Ūkininkų turgus sudegė spalio 24-osios naktį. Ugnis pasiglemžė medinius prekeivių kioskus ir šalia stovinčią alkoholinių gėrimų išparduotuvę.
Ieškotis kitos vietos neskuba
Šešerius metus turguje prekiaujantis ūkininkas Rolandas Vestautas ankstyvą sekmadienio rytą dangstė parduodamas daržoves, kad jų nemerktų lietus. Vyras tikino, kad po gaisro itin sumažėjo prekyba, o subjurus orams ketinantis rimtai pagalvoti, ar gaišti savo laiką sekmadienį, mat per liūtį prekyvietėje dirbo vos keli pardavėjai, o pirkėjų nesimatė iš viso.
„Kol kas dar laukiu, stebiu situaciją. Gal kas nors bus pasiūlyta ar imtasi atstatyti prekyvietę. Jei niekas nieko nedarys, teks ieškotis kitos vietos. Kolegų nuotaikos labai įvairios – vieni dar lūkuriuoja, kas čia bus, kiti jau išsilakstė“, – pasakojo pašnekovas ir pridūrė, kad dalis prekybininkų iš karto po gaisro sulaukė pasiūlymų dirbti kitose vietose.
Vyras teigė girdėjęs gandų, kad kažkam galimai reikėjo atlaisvinti brangų sklypą statyboms, o čia įkurta turgavietė šiems planams trukdė.
„Mūsų vadovybė neigia, kad tai galėjo būti padaryta tyčia, juk jiems tikrai paprasčiau pasiūlyti mums išsiskirstyti. Nebuvo juk ilgalaikių sutarčių ar įsipareigojimų. Gal kas nors kam nors keršijo, ar koks piromanas“, – svarstė R.Vestautas.
Pasak jo, turgavietės vieta tikrai gera, nes šalia judraus kelio, bet po gaisro savaitgalių prekybos rezultatai nukrito per pusę, o darbo dienomis parduodama tik 30 proc. produkcijos, kurią pavykdavo parduoti anksčiau.
Ūkininkas teigė su nerimu laukiantis žiemos. „Kol kas turiu šiokią tokią pastogę, bet ką paskui reikės daryti, kai ims vėsti orai? Galima galvoti apie kokį nors kioskelį, bet tam reikia investuoti 1-2 tūkst. eurų, o kaip tuomet, jei bus nuspręsta nieko čia nedaryti?“
Bijo pagalvoti apie žiemą
„Vadovybė lyg ir bando kalbėtis, bet kol kas tikrai nėra aišku, kaip čia viskas bus daroma“, – sakė jau šeštus metus turgavietėje daržovėmis prekiaujanti moteris.
„Kasdien atvažiuojame 50 kilometrų, tai buvo mano ir vyro darbo vieta. Prekyba labai suprastėjusi, juk suodžiai stovi“, – svarstė moteris ir pridūrė, kad net ir praėjus porai savaičių nuo gaisro prekyvietėje dirbantys maisto produktų pardavėjai negali atsigauti.
„Gal vakar buvo kiek geriau, bet kai kurie čia užsuka tik pasižiūrėti, ar dirbame. Žiemą buvo gerai prekiauti daržovėmis, nes patalpose įjungdavo šildytuvą ir produkcija nesušaldavo. Jei nebus rasta išeitis, žiemą nedirbsime, juk viskas lauke sušals, neprekiausime sušalusiomis bulvėmis“, – pasakojo vardo nenorėjusi atskleisti daržovių pardavėja.
Šiuo metu prekybininkai nuomos mokesčio už prekybos vietą nemoka, bet jų prekyvietėje dirba vos keletas.
