Prieš mažiau nei mėnesį įvykęs rinkimai buvo tik dar vienas režimo sudiriguotas spektaklis. Nepaisant to, Vakarai keturiems mėnesiams suspendavo Baltarusijai galiojusias sankcijas. Tad jeigu Baltarusijos fronte nieko nauja, kaip pasikeitė Vakarų mąstymas bei kokių padarinių tai gali atnešti Lietuvai?
Po Sovietų Sąjungos griūties Vakarai investavo į demokratijos konsolidaciją visoje posovietinėje erdvėje. Pirmąjį dešimtmetį Rusija atrodė kaip besivystanti demokratija, judanti teisinga linkme. Tuo tarpu netrukus po A. Lukašenkos išrinkimo 1994-aisiais Baltarusijoje prasidėjęs jo režimo įtvirtinimas susilaukė griežtos reakcijos. Vakarų sankcijos su nedidelėmis pertraukomis Baltarusijai taikomos nuo 1996-ųjų, nes tai atrodė logiškas ir vienintelis teisingas sprendimas diktatūrinio režimo atžvilgiu.
Tačiau su Vladimiru Putinu kardinaliai pasikeitė ir Rusijos kursas, o per visą A. Lukašenkos valdymo laikotarpį Baltarusija ne tik ekonomiškai, bet ir politine, mentaline bei karine prasme tapo giliai susieta su nedemokratine Rusija.
Rusijos revizionistinė politika regione privertė Vakarus rinktis: ar ir toliau palikti Minską išimtinai priklausomą nuo Maskvos, ar sumažinus lūkesčius dėl pokyčių Baltarusijoje pabandyti šią priklausomybę sumažinti.
Signalų, kad Vakarai rinksis pastarąją strategiją, buvo jau gerokai prieš rinkimus. Parodomasis politinių kalinių paleidimas bei nepasikartojęs 2010-ųjų jėgos prieš protestuojančius piliečius scenarijus buvo pakankami argumentai teigti, jog pokyčiai apčiuopiami.
Vis dėlto ką tokia moraliniu požiūriu sunkiai pateisinama, tačiau tarptautinę situaciją vertinant realistų akimis pagrįsta strategija norima pasiekti?
Reikia suvokti, jog vienintelis tokių ne ideologinių, o pragmatinių autoritarinių lyderių tikslas yra išlikti. Iki šiol šiuo išlikimo garantu A. Lukašenkai buvo Maskva. Tačiau pastaraisiais metais sustiprėjusios imperialistinės nuotaikos Kremliuje bei Rusijos veiksmai Ukrainoje tapo rimtu signalu Baltarusijos diktatoriui.
A. Lukašenka gerokai pakeitė retoriką vidaus politikos lygmeniu. Daug ką nustebino jo kalba pernai nepriklausomybės dienos minėjime, kurią jis pasakė baltarusiškai. Taip pat gerokai sustiprėjo naratyvas, kad rusai ir baltarusiai yra nors ir broliškos, tačiau atskiros tautos, taip kuriant priešpriešą Vladimiro Putino formuojamai „rusiškojo pasaulio“ koncepcijai.
Kažkada A. Lukašenka yra pasakęs, kad baltarusių kalba neįmanoma pasakyti „nieko prasminga“, o dabar matome augantį valdžios dėmesį baltarusių kalbai ir kultūrai. Netrukus po rinkimų jis pareiškė, kad nemato poreikio dar vienai Rusijos karinei bazei Baltarusijos teritorijoje – visa tai kelia nacionalistinių bei imperialistinių Kremliaus stovyklų pyktį.
Vakarai nesitiki esminių permainų šalyje, juolab kad ir pilietinė visuomenė bei politinė opozicija, į kurią daug metų investuojama, nepateisina lūkesčių – yra suskaldyta, pasyvi ir neįgali mesti iššūkio režimui. Vis dėlto viltingai tikimasi, kad atsivėrimas A. Lukašenkai labiau nei tylos siena padės pasiekti tam tikrų rezultatų.
Kas šioje situacijoje aktualu Lietuvai? Yra du jautriausi nacionalinio saugumo klausimai: tai Astravo atominės elektrinės statybos bei Baltarusijos neutralumo klausimas.
Elektrinės statybos Nemuno pakrantėje vyksta pagal abejotinus saugumo standartus ir neįsileidžiant tarptautinių ekspertų. Nelaimės atveju radiacija pasklistų ne tik Baltarusijoje, bet ir nemažoje Lietuvos dalyje, tai pat ir Vilniuje. Lietuva, pasinaudodama santykių su Baltarusija atkūrimu, turėtų veikti per Briuselį ir siekti šį klausimą spręsti įtraukiant kuo daugiau partnerių Europoje.
Kitas svarbus aspektas: jei Rusijai nuspręstų imtis karinių veiksmų prieš Baltijos valstybes, jų sėkmę iš esmės lemtų Baltarusijos pozicija. Rusijai itin svarbu atkirsti Baltijos valstybes nuo kitų NATO partnerių, o siekiant tai padaryti jai būtina atidaryti koridorių į Kaliningradą, einantį per Baltarusijos teritoriją. Tikėtina, jog Vakarai sieks parodyti, kad Baltarusijos neutralitetas, o ne žengimas koja kojon su Kremliumi yra A. Lukašenkos „teisingasis“ pasirinkimas.
Vytautas Keršanskas, Rytų Europos studijų centro analitikas.