„Šiandien gautas įtariamojo gynėjo skundas, bet teisėjas dar
nepaskirtas“, – BNS sakė Panevėžio apygardos teismo atstovė
spaudai Jolita Gudelienė.
Pasak jos, teisėjas, kai gaus skundą, jį turės išnagrinėti
per septynias dienas.
A.Katinas praėjusią savaitę BNS stebėjosi teisėsaugos
prašymu jį nušalinti ir tvirtino, kad dar iki įtarimų pateikimo,
jei būtų norėjęs, būtų galėjęs aiškintis tyrimo detales, tik
to nedaręs ir dar viešai deklaravęs.
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
„Kai aš jau žinojau, kad daromas tyrimas, akcinės bendrovės
kažkokios, daromos kratos, administracijos darbuotojai apklausiami,
aš nebuvau joks įtariamasis, aš galėjau aiškintis, ką ten tu
pasakei, visa kita, bet aš net darbo klausimais nebendravau, nors man
nebuvo uždrausta, o ketvirtadienį man pateikiami įtarimai ir
švelniausia kardomoji priemonė – nebendrauti su tam tikrais
asmenimis. Penktadienį sukviečiu posėdį, visą valdžią,
išdėstau, kad man uždrausta su tais ir tais asmenimis bendrauti,
kad aš turiu laikytis šventai ir nurodau, kad niekas nebandytų jų
tardyti, domėtis, daryti savo tyrimo, o pirmadienį 8.15 jau gaunu,
kad esu nušalinimas, nes galiu trukdyti tyrimui, paveikti
pavaldinius“, – pasakojo socialdemokratas.
„Mane aišku nuteikia prastai – kai aš galėjau tai daryti, nei
su vienu nebendravau, nors man nebuvo draudžiama. Ir kai žmogus
viešai ir šventai pasiryžęs laikytis užkardymo priemonių, už
kelių dienų atsiunčiama, kad jis gali trukdyti. Tai jis galėjo
trukdyti, jei norėjo, kai tai buvo leidžiama pagal įstatymus“, –
kalbėjo nuo pareigų nušalintas meras.
Atliekant tyrimą dėl galimo kyšininkavimo Panevėžio miesto
apylinkės teismas Utenos merą dviem mėnesiams nušalino nuo
pareigų. Jam taip pat skirta kardomoji priemonė – rašytinis
pasižadėjimas neišvykti.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas
socialdemokratas Julius Sabatauskas kelia versiją, jog sprendimas
nušalinti socialdemokratą A.Katiną neteisėtas, nes dėl Seimo
kreipimosi į Konstitucinį Teismą nušalinimą leidžiantis
Baudžiamojo kodekso straipsnis sustojo galioti.
„Mane stebina ir prokurorų kreipimasis į teismą dėl
nušalinimo, ir teismo sprendimas. Tiek prokurorai, tiek teisėjai
turi primti sprendimus vadovaudamiesi įstatymais. Kaip galima
nušalinti asmenį nuo pareigų, jei įstatymas dėl nušalinimo
negalioja? Rugsėjo 14 dieną Seimas priėmė kreipimąsi į
Konstitucinį Teismą (KT) dėl Baudžiamojo kodekso 157 straipsnio,
t. y. nušalinimo nuo pareigų. Konstitucinis Teismas rugsėjo 25
dieną priėmė sprendimą dėl tokio kreipimosi priėmimo nagrinėti.
Konstitucijos 106 straipsnis skelbia, kad tais atvejais, kai kreipiasi
Seimas dėl kurio nors įstatymo, jis nustoja galioti nuo to momento,
kai priima KT nagrinėti. Vadinasi, šitas straipsnis negalioja,
vadinasi, šis teismo sprendimas yra neteisėtas. Prokurorai,
teisėjai turėjo žinoti tai“, – sakė J.Sabatauskas.
Seimas pradėdamas rudens sesiją nutarimu kreipėsi į
Konstitucinį Teismą prašydamas įvertinti nuostatą, kuri
nenumato draudimo ar kokių nors papildomų kriterijų,
neleidžiančių neribotam laikui nuo pareigų nušalinti tiesiogiai
išrinktą valstybės politiką. Kreipimesi keliamas klausimas, ar
galima neleisti tiesiogiai išrinktam valstybės politikui eiti
pareigų, kai jis yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nes toks
asmuo nelaikytinas padariusiu nusikalstamą veiką, kol įstatymų
nustatyta tvarka įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nėra
pripažintas kaltu dėl tokios veikos padarymo. KT šį prašymą
priėmė nagrinėti.
Konstitucija numato, kad „Seimo nutarimas ištirti, ar teisės
aktas sutinka su Konstitucija, sustabdo šio akto galiojimą“.
Tuo metu Panevėžio apylinkės teismas nurodė atsižvelgęs į
KT išaiškinimą, jog nuostata, leidžianti pareigūną nušalinti
nuo pareigų, tam tikromis aplinkybėmis gali būti taikoma.
„Panevėžio miesto apylinkės teisme sprendžiant dėl
procesinės prievartos priemonės (...) taikymo Alvydui Katinui,
ikiteisminio tyrimo teisėja vadovavosi jai pateikta ikiteisminio
tyrimo medžiaga bei taikė BPK 157 straipsnį (Laikinas nušalinimas
nuo pareigų ar laikinas teisės užsiimti tam tikra veikla
sustabdymas) atsižvelgiant į KT pranešime nurodytas šios teisės
normos sustabdymo ribas“, – rašoma teismo atsakyme BNS.
Tiriant galimą Utenos rajono savivaldybės mero socialdemokrato
A.Katino kyšininkavimą politikas nušalintas nuo pareigų,
praėjusią savaitę pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Pareigūnai siekia išsiaiškinti, ar meras iš vienos akcinės
bendrovės vadovo nereikalavo kyšio kito asmens naudai. STT šioje
korupcijos byloje įtarimus yra pateikusi A.Katinui, taip pat – iš
pareigų pasitraukusiai ministro pirmininko sekretoriato vadovei
Džiuljetai Žiugždienei. BNS žiniomis, Utenos meras iš vienos
bendrovės įtariamas reikalavęs kyšio D.Žiugždienės naudai.



