„Jei man duotų tokius pinigus, pats mokėčiau, tai ir patį velnią čia padaryčiau. Kosminis laivas čia stovėtų“, – žodžių į vatą nevyniojo mokyklos direktorius Vytas Karsokas, kuris 2012 metais buvo nuteistas pinigine bauda dėl parašų klastojimo buvusios Tautos prisikėlimo partijos naudai.
Pasikeitus miesto valdžiai ir pasibaigus Artūro Zuoko vadovavimo laikotarpiui, dabartinė Vilniaus miesto savivaldybė ketina atšaukti palaimintus projektus ir sustabdyti Fabijoniškių pagrindinėje mokykloje vykdomus darbus neskiriant jiems finansavimo.
Panašu, kad Fabijoniškių mokyklai apie didelius užmojus primins tik iškastas rūsio gruntas ir stūksančios kolonos, kurių darbai kainavo 10 tūkst. eurų iš Kūno kultūros ir sporto departamento.
2013 metais buvo brangūs užmojai
Rūbinės ir dušų projektas mokyklos rūsyje prasidėjo dar 2013 metais. 200 kv.m. plote buvo planuojama įrengti 4 rūbines, po du dušus ir du tualetus. Kur vyriškos rūbinės, ten turėjo būti ir pisuarai. Viena rūbinė buvo planuojama moteriška. Iš viso keturios patalpos.
2013 metais mokykla pasistatė naują ir modernų futbolo stadioną už 750 tūkst. eurų šalia mokyklos, kuriame sportuoja ne tik mokiniai, bet ir suaugę bendruomenės nariai, įvairios futbolo komandos už atitinkamą mokestį.
Vėliau prireikė įsirengti ir modernią rūbinę su dušais rūsyje. Mokyklos vadovybė 2014 metais kreipėsi į Kūno kultūros ir sporto departamentą dėl finansavimo dušų įrengimui. Departamentas paskyrė 10 tūkst. litų ir už juos buvo pradėti kąsimo ir kiti įrengimo darbai.
Buvo pasirašyta ir sutartis su „Vilniaus vystymo kompanija“ dėl mokyklos renovacijos, kurios nesulaukia jau porą metų. „Nesulaukiame ir renovacijos, bėga stogas ir labai stipriai. Turime problemų su elektra“, – ranką prie širdies glausdamas kalbėjo mokyklos vadovas.
Paklausus, kodėl nebuvo pasirūpinta dušų įrengimu, kai buvo statomas stadionas, direktorius atkirto, kad tuo metu paprasčiau tam nebuvo lėšų. Pinigai buvo skirti tik stadionui. Viską koordinavo „Vilniaus vystymo kompanija“.
2012 metais mokyklos vadovas turėjo viziją prie įstaigos pastatyti priestatą už 15 mln. eurų. Tuometinė valdžia svarstė tą klausimą, bet dėl lėšų trūkumo viskas buvo nustumta į stalčių. Turėjo būti baseinas 50 metrų ir dvi didžiulės universalios salės. Buvo atliktas ir sklypo detalusis planas.
Projekto suma išaugo?
Pasak direktoriaus V.Karsoko, pirminiais paskaičiavimais mokyklos rūbinių ir dušų įrengimo rūsyje suma siekė tik iki 100 tūkst. eurų. Pasak jo, „Vilniaus vystymo kompanija“ padarė, kad suma pakilo iki 300 tūkst. eurų.
Kodėl projekto lėšos pabrango tris kartus direktorius aiškino, kad negalįs atsakyti. „Domėjausi ir sakiau, kad tai tikrai yra nereali suma. Tačiau mes nieko negalėjome pakeisti. Jie aiškino, kad tokia suma yra reali“, – teigė vadovas.
Direktorius dėstė, kad užsakovas yra „Vilniaus vystymo kompanija“ ir jai viskas perduota. Mokyklos vadovas esą neturi jokio žodžio ir nieko neatlieka: „Mokyklos vaidmuo yra tas, kad mes pirmiausia turime dirbti su mokiniais ir ugdyti. Mūsų tikslas mokymąsis, ne rūbinės ar stadionas“, – kalbėjo direktorius.
Pasak jo, „Vilniaus vystymo kompanija“ atlikinėja viską – visą projektą, techninę dalį ir statybines ekspertizes. Pasak vadovo, tai yra Vilniaus miesto tarybos sprendimas.
Planus sužlugdė pasikeitusi miesto valdžia
„2013 metais buvo viskas apkalbėta, sutarta, bet vėliau pasikeitė valdžia ir viskas blogai. Tada valdžioje buvo vicemeras Jonas Pinskus, administracijos direktoriaus pavaduotojas Ritas Vaiginas. Jie lankėsi, žiūrėjo ir jiems viskas tiko, o dabar viskas blogai. Juk iš dangaus aš nenuleidau šitos idėjos“, – ragino suprasti mokyklos vadovas.
„Aš tikrai nesijaučiu išlaidaujantis. Dėl tolimesnio darbo yra paskelbtas konkursas, yra laimėtojas ir „Vilniaus vystymo kompanija“ viską darė. Tvarka yra tokia, kad mokyklos direktorius parašo įgaliojimą ir kompanija atlieka visus dalykus. Yra statybininkai, kurie galėtų čia dirbti ir darbai galėtų prasidėti“, – įvykius skubino V.Karsokas.
Lapkričio mėnesį buvo planuojama toliau vykdyti darbus. Savivaldybė svarsto apie darbų nutraukimą, tuomet pinigai atgal grįš į valstybės fondą.
Dušai ir rūbinės turėtų tapti auksinės
Mero pavaduotoją Liną Kvedaravičių nustebino numatytos ir direktoriaus parašu patvirtintos rūbinės ir dušų projekto sumos.
„300 tūkst. eurų į 200 kv.m. – tai tie dušai ir persirengimo kambariai tampa auksiniai. Tai tikrai stebina ir yra nerentabilu. Turėtų būti daroma kitokiais būdais ir ieškoma kitokių alternatyvų. Dabartinės technologijos leidžia tuos klausimus išspręsti laikinais statiniais vasaros sezonu“, – kalbėjo mero pavaduotojas.
Pagrindinis dalykas – užtikrinti šalia esančio stadiono funkcionalumą, kad žmonės galėtų persirengti, nusiprausti ir komfortabiliai jaustis.
Vicemeras aiškino keliantis ankstesnės valdžios priimtus dokumentus ir matantis, kad sprendimai yra nelogiški. Apie pirminę projekto kainą, kuri siekė 100 tūkst. eurų vicemeras pirmą kartą girdėjo.
„Daryti tokius projektus, neturint pinigų ir nežinant kada užbaigsi, atkasinėti pamatus yra visiškai nelogiška. Gali būti, kad projektas bus sustabdytas“, – kalbėjo L.Kvedaravičius.
„Vilniaus vystymo kompanijai“ yra pavesta užduotis išspręsti tą klausimą, nes dabar atidengti pamatai.
Viską organizavo direktorius
„Vilniaus vystymo kompanijos“ vadovas Renatas Dūdonis aiškino, kad naudojasi UAB „Sistela“ oficialiai priimta skaičiavimo sistema statybiniams darbams. Kainos negalima nei išpūsti, nei sumažinti.
„Mes suskaičiuojame įkainius, o automatinė programa suskaičiuoja kainas. Buvo numatyta kaina apie 230 tūkst. eurų. Mes apie tai direktorių informavome. Jis tą kainą priėmė, dokumentai jam yra perduoti. Ant perdavimo aktų jis pasirašė ir su ta kaina sutiko. Tuomet buvo pradėtas vykdyti projektas, kurio finansavimą jis gavo iš Kūno kultūros ir sporto departamento“, – aiškino įmonės vadovas.
Pasak jo, finansavimo suma buvo menka ir „Vilniaus vystymo kompanija“ pasakė, kad projektas yra ekonomiškai neefektyvus ir informavo savivaldybę, kad projektą reikia nutraukti.
„Vilniaus vystymo kompanija“ dėl projektų sprendimų nepriima. Sprendimus priima įmonių vadovai. Direktorius priimė sprendimą, ką ir kaip norėtų daryti. Mes suskaičiuojame pagal „Sistelą“ kainą ir po to vykdome viešuosius pirkimus. Direktorius yra projekto užsakovas ir organizatorius, o mes esame vykdytojai“, – aiškino R.Dūdonis.
Pasak pašnekovo, dabar direktorius bando suktis iš situacijos. „Čia panašiai kaip savo bute darytum remontą ir sakytum, kad procese aš nedalyvauju. Atėjo statybininkai ir patys sugalvojo, ką ir kaip daryti“, – ironizavo R.Dūdonis.
