„Europos Komisija turėtų svarstyti susiklosčiusią situaciją
ir spręsti dėl naujo sprendimo dėl 2012 metų“, – pranešime
spaudai sakė Virginija Baltraitienė.
EK 2013 metų vasarą nutarė taikyti vadinamąją moduliaciją,
todėl Lietuva po kelių mėnesių pateikė ieškinį EK-jai Europos
Sąjungos bendrajam teismui. Ši byla buvo sustabdyta, kol bus
priimtas ES Teisingumo Teismo sprendimas dėl 2012-ųjų išmokų.
„Taigi, dabar bus atnaujintas Lietuvos bylos prieš Europos
Komisiją nagrinėjimas dėl Komisijos sprendimo, kuriuo leidžiama
Lietuvoje skirti pereinamojo laikotarpio nacionalinę paramą už 2013
metus“, – sakė V.Baltraitienė.
Pagal ginčijamą EK nutarimą, mokant tiesiogines išmokams
žemdirbiams, taikomas vadinamasis moduliacijos principas –
ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms, kurių bendra ES ir
nacionalinių išmokų už pieną, galvijus, žemės naudmenas ir
kitos paramos suma viršija 5 tūkst. eurų, šią ribą viršijanti
paramos suma mažinama 10 proc., sumažinant nacionalinę išmoką.
Ūkininkams, kuriems išmokos yra didesnės kaip 300 tūkst. eurų,
finansavimas mažinamas dar 4 procentais.
Lietuva mano, jog moduliacija taikyta neteisėtai, nes
tiesioginių išmokų lygis senosiose valstybėse ir Lietuvoje nebuvo
suvienodintas.
ES Teisingumo Teismas ketvirtadienį nutarė, kad reikalavimas
sumažinti papildomas nacionalines tiesiogines išmokas Lietuvos
ūkininkams už 2012 metus yra neteisėtas – nacionalinių ir ES
išmokų suma vienam subjektui siekė nuo 5 tūkst. iki 300 tūkst.
eurų.
135 Lietuvos ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės 2013 metais
kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami
pripažinti neteisėtu reguliavimą, pagal kurį parama buvo
sumažinta daugiau kaip 8,7 mln. eurų.
Bylas toliau nagrinės Lietuvos teismai, kurie nuspręs ir dėl
šalies teisės aktų, kurie rėmėsi EK sprendimu ir sumažino
išmokas žemdirbiams, teisėtumo.