„Europos Komisija turėtų svarstyti susiklosčiusią situaciją ir spręsti dėl naujo sprendimo dėl 2012 metų“, – pranešime spaudai sakė Virginija Baltraitienė.
EK 2013 metų vasarą nutarė taikyti vadinamąją moduliaciją, todėl Lietuva po kelių mėnesių pateikė ieškinį EK-jai Europos Sąjungos bendrajam teismui. Ši byla buvo sustabdyta, kol bus priimtas ES Teisingumo Teismo sprendimas dėl 2012-ųjų išmokų.
„Taigi, dabar bus atnaujintas Lietuvos bylos prieš Europos Komisiją nagrinėjimas dėl Komisijos sprendimo, kuriuo leidžiama Lietuvoje skirti pereinamojo laikotarpio nacionalinę paramą už 2013 metus“, – sakė V.Baltraitienė.
Pagal ginčijamą EK nutarimą, mokant tiesiogines išmokams žemdirbiams, taikomas vadinamasis moduliacijos principas – ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms, kurių bendra ES ir nacionalinių išmokų už pieną, galvijus, žemės naudmenas ir kitos paramos suma viršija 5 tūkst. eurų, šią ribą viršijanti paramos suma mažinama 10 proc., sumažinant nacionalinę išmoką. Ūkininkams, kuriems išmokos yra didesnės kaip 300 tūkst. eurų, finansavimas mažinamas dar 4 procentais.
Lietuva mano, jog moduliacija taikyta neteisėtai, nes tiesioginių išmokų lygis senosiose valstybėse ir Lietuvoje nebuvo suvienodintas.
ES Teisingumo Teismas ketvirtadienį nutarė, kad reikalavimas sumažinti papildomas nacionalines tiesiogines išmokas Lietuvos ūkininkams už 2012 metus yra neteisėtas – nacionalinių ir ES išmokų suma vienam subjektui siekė nuo 5 tūkst. iki 300 tūkst. eurų.
135 Lietuvos ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės 2013 metais kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami pripažinti neteisėtu reguliavimą, pagal kurį parama buvo sumažinta daugiau kaip 8,7 mln. eurų.
Bylas toliau nagrinės Lietuvos teismai, kurie nuspręs ir dėl šalies teisės aktų, kurie rėmėsi EK sprendimu ir sumažino išmokas žemdirbiams, teisėtumo.
