Šie ir kiti klausimai bus tiriami bendrame Lietuvos ir Šveicarijos mokslininkų grupės projekte „Egzegezės tradicijos antikos filosofijoje, judaizme ir krikščionybėje: kilmė ir kultūrinis kontekstas“. Projektą finansuoja Lietuvos–Šveicarijos bendradarbiavimo programa „Moksliniai tyrimai ir plėtra“, remianti 9 mėnesių trukmės institucijų partnerystės projektus, skirtus vykdyti mokslo stažuotes ir organizuoti bendrus renginius Lietuvos ir Šveicarijos viešojo sektoriaus mokslo ir studijų institucijose 2016 m.
„Egzegezės tradicijų antikos filosofijoje, judaizme ir krikščionybėje“ projektas suburs 10 mokslininkų iš Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Istorijos fakulteto ir Šveicarijos Fribūro universiteto Teologijos ir Filosofijos fakultetų. Mokslininkai, tarp kurių bus ir keli Lietuvos bei Šveicarijos doktorantai, atstovaus skirtingoms disciplinoms: senųjų kalbų (graikų, lotynų, koptų), graikų filosofijos, biblistikos, patristikos, senosios Bažnyčios istorijos.
Projektui vadovauja LEU profesorė Tatjana Aleknienė, Šveicarijos mokslininkų darbus koordinuoja Fribūro universiteto patristikos ir senosios Bažnyčios istorijos profesorius Franzas Mali.
Projekto metu numatomos Lietuvos mokslininkų stažuotės Fribūro universitete, bendri Lietuvos ir Šveicarijos mokslininkų seminarai bei galutinė 2016 m. rugsėjo mėnesį Vilniuje vyksianti konferencija, kurioje bus pristatyti bei aptarti tyrėjų pasiekti rezultatai.
Tiek graikų filosofinės, tiek žydų ir krikščionių egzegezės (egzegezė – filologinis senovinių tekstų arba Biblijos teksto aiškinimas ir komentavimas) situacijos buvo įvairios ir priklausė nuo konkretaus kultūrinio egzegeto ir jo bendruomenės konteksto – teologinių, filosofinių prielaidų, erudicijos, santykio su aiškinamojo teksto kalba ir pan. Tai lėmė ir taikomų teksto aiškinimo metodų skirtybes.
Toks kultūrinis egzegezės būdų „kontekstualumas“ iki šiol yra labai menkai tirtas. Būtent jo ketina imtis projekto dalyviai, kurie gilinsis į Platono bei platonikų, Filono Aleksandriečio, Antrosios šventyklos laikotarpio žydų raštų, pirmųjų krikščionybės autorių, Origeno, Bazilijaus Cezariečio ir Augustino egzegetines strategijas bei jų atspindžius Biblijos vertimuose į koptų kalbą ir lotyniškoje vienuolių literatūroje.
Bendras skirtingų disciplinų specialistų darbas leis aprėpti ir įvertinti interpretacijos priemones ir metodus šiuose skirtinguose, tačiau glaudžiai susijusiuose kultūriniuose kontekstuose, apimančiuose 1000 metų laikotarpį ir padėjusiuose krikščioniškosios Europos pamatus.
Fribūro universiteto mokslininkus ir LEU grupės narius sieja seni vaisingi mokslinių mainų ryšiai: skaityti pranešimai ir paskaitos abiejuose universitetuose, rengtos bendros tarptautinės parodos ir konferencijos (2004 m. Vilniuje apie Augustiną) bei seminarai (Colloquium Plotinianum Vilniuje 2005 m.), kartu ruoštos publikacijos.
Vis dėlto abu projekte dalyvaujantys universitetai tokio didelio masto bendradarbiavimą su partneriais iš Šveicarijos ir Lietuvos pradeda pirmą kartą, tad projekto dalyviai labai tikisi, kad tokio bendradarbiavimo rezultatas bus gerosios praktikos ir ilgalaikio bendradarbiavimo sklaidos centras.
