Tokius perspėjimus prezidentai ir parlamentų vadovai išsakė
reaguodami į svarstymus, kad Vakarai ir Rusija galėtų sutelkti
jėgas kovojant su „Islamo valstybės“ grupuote Irake ir Sirijoje.
„Sutelkę visą dėmesį terorizmui ir „Daesh“, turime
nepamiršti didžiausio agresijos akto nuo Antrojo pasaulinio karo
pabaigos, kuris tęsiasi su Krymo aneksija“, – Palangoje sakė
Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas, minėdamas kitą
„Islamo valstybės“ pavadinimą.
„Manau, kad visi esame šiek tiek susirūpinę, kad atsiradus
naujai grėsmei gali būti nustota teikti dėmesį Krymui ar atleista
už aneksiją. Negalime leisti, kad taip įvyktų“, – kalbėjo
Estijos prezidentas.
Jam pritarė ir Latvijos prezidentas Raimondas Vėjuonis,
sakydamas, kad „kritinė situacija ES ir prie jos pietinių sienų
neturėtų atitraukti dėmesio nuo Ukrainos“.
Bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvos ir Estijos
prezidentais R.Vėjuonis kalbėjo apie „bendrą užduoti išlaikyti
Ukrainos klausimą ES darbotvarkėje iki visiško Minsko susitarimų
įvykdymo“.
„Dabar visi kalba apie pabėgėlius, terorizmą, bet turime
labai karštų įvykių Ukrainoje“, – teigė jis.
Panašias nuostatas atskirame susitikime Vilniuje išsakė ir
trijų šalių parlamento vadovai.
„Nauji geopolitiniai iššūkiai, terorizmo aktai nukreipia
dėmesį labai stipriai nuo mūsų, visų trijų Baltijos valstybių,
pagrindinės programos, kurioje daugelį metų dirbome kartu, tai
Rytų partnerystės. Mūsų visų trijų pirmininkų nuomone, mūsų
pareiga toliau šią kryptį išlaikyti ir neleisti, nors ir patiems
sudėtingiausiems įvykiams, užgožti Rytų partnerystės
programos“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė Seimo
pirmininkė Loreta Graužinienė.
„Mes neturime moralinės teisės palikti Ukrainos žmonių,
kurie kovoja už demokratinį kelią į Europos šeimą, vienų šioje
sudėtingoje situacijoje“, – pabrėžė Lietuvos parlamento vadovė.
Latvijos parlamento pirmininkė I.Mūrniecė sakė norinti
padėkoti Baltijos šalių kolegoms už vieningą poziciją Ukrainos
klausimu.
„Norėčiau pareikšti padėką kolegoms dėl bendros pozicijos
kalbant apie Ukrainą, mes manome, kad Ukrainos klausimas labai
susijęs su saugumu. (...) Kalbant apie įvykius Ukrainoje, mes
neturime leisti, kad tragiški įvykiai, vykstantys pasauliniu
lygmeniu, užgožtų įvykius ir krizę Ukrainoje, todėl parlamentų
pirmininkai iš trijų Baltijos valstybių ir Šiaurės valstybių
vyksime į Ukrainą, susitiksime su aukščiausiais Ukrainos
pareigūnais“, – kalbėjo I.Mūrniecė.
Estijos parlamento vadovas E.Nestoras pabrėžė būtinybę
Baltijos šalims Rytų partnerystės klausimu kalbėti vienu balsu,
taip pat – nepamiršti jos pasauliui susiduriant su naujais
iššūkiais.
„Kartais, kai iškyla naujos problemos, senosios dingsta iš
eterio, nebematome jų žiniose ir žmonės jas pamiršta. Bet netgi
po Paryžiaus tragedijos trijų Baltijos šalių ir Šiaurės šalių
pozicija dėl naujųjų demokratijų, pagalba vystytis Gruzijai,
Ukrainai ir Moldovai yra labai svarbi, ypač Ukrainos atveju“, –
sakė E.Nestoras.