Tokius perspėjimus prezidentai ir parlamentų vadovai išsakė reaguodami į svarstymus, kad Vakarai ir Rusija galėtų sutelkti jėgas kovojant su „Islamo valstybės“ grupuote Irake ir Sirijoje.
„Sutelkę visą dėmesį terorizmui ir „Daesh“, turime nepamiršti didžiausio agresijos akto nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, kuris tęsiasi su Krymo aneksija“, – Palangoje sakė Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas, minėdamas kitą „Islamo valstybės“ pavadinimą.
„Manau, kad visi esame šiek tiek susirūpinę, kad atsiradus naujai grėsmei gali būti nustota teikti dėmesį Krymui ar atleista už aneksiją. Negalime leisti, kad taip įvyktų“, – kalbėjo Estijos prezidentas.
Jam pritarė ir Latvijos prezidentas Raimondas Vėjuonis, sakydamas, kad „kritinė situacija ES ir prie jos pietinių sienų neturėtų atitraukti dėmesio nuo Ukrainos“.
Bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvos ir Estijos prezidentais R.Vėjuonis kalbėjo apie „bendrą užduoti išlaikyti Ukrainos klausimą ES darbotvarkėje iki visiško Minsko susitarimų įvykdymo“.
„Dabar visi kalba apie pabėgėlius, terorizmą, bet turime labai karštų įvykių Ukrainoje“, – teigė jis.
Panašias nuostatas atskirame susitikime Vilniuje išsakė ir trijų šalių parlamento vadovai.
„Nauji geopolitiniai iššūkiai, terorizmo aktai nukreipia dėmesį labai stipriai nuo mūsų, visų trijų Baltijos valstybių, pagrindinės programos, kurioje daugelį metų dirbome kartu, tai Rytų partnerystės. Mūsų visų trijų pirmininkų nuomone, mūsų pareiga toliau šią kryptį išlaikyti ir neleisti, nors ir patiems sudėtingiausiems įvykiams, užgožti Rytų partnerystės programos“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.
„Mes neturime moralinės teisės palikti Ukrainos žmonių, kurie kovoja už demokratinį kelią į Europos šeimą, vienų šioje sudėtingoje situacijoje“, – pabrėžė Lietuvos parlamento vadovė.
Latvijos parlamento pirmininkė I.Mūrniecė sakė norinti padėkoti Baltijos šalių kolegoms už vieningą poziciją Ukrainos klausimu.
„Norėčiau pareikšti padėką kolegoms dėl bendros pozicijos kalbant apie Ukrainą, mes manome, kad Ukrainos klausimas labai susijęs su saugumu. (...) Kalbant apie įvykius Ukrainoje, mes neturime leisti, kad tragiški įvykiai, vykstantys pasauliniu lygmeniu, užgožtų įvykius ir krizę Ukrainoje, todėl parlamentų pirmininkai iš trijų Baltijos valstybių ir Šiaurės valstybių vyksime į Ukrainą, susitiksime su aukščiausiais Ukrainos pareigūnais“, – kalbėjo I.Mūrniecė.
Estijos parlamento vadovas E.Nestoras pabrėžė būtinybę Baltijos šalims Rytų partnerystės klausimu kalbėti vienu balsu, taip pat – nepamiršti jos pasauliui susiduriant su naujais iššūkiais.
„Kartais, kai iškyla naujos problemos, senosios dingsta iš eterio, nebematome jų žiniose ir žmonės jas pamiršta. Bet netgi po Paryžiaus tragedijos trijų Baltijos šalių ir Šiaurės šalių pozicija dėl naujųjų demokratijų, pagalba vystytis Gruzijai, Ukrainai ir Moldovai yra labai svarbi, ypač Ukrainos atveju“, – sakė E.Nestoras.
