„Ministrui skambinau, nes turėjau žinoti, kaip užtikrinti svečių saugumą. Atlikau pilietinę pareigą. Tai, kas vyko Vilniuje, man iki šiol protu nesuvokiama. Kaip kokiame filme“, – ketvirtadienio įvykiais piktinosi L.Graužinienė.
Tačiau politikė greitai pamiršo, jog praėjusių metų birželį nuo visuomenės net 10 valandų buvo slepiama, kodėl policijos pilnos Ukmergės gatvės, o virš miesto ratus suko sraigtasparnis.
Tąkart gausios pareigūnų pajėgos ieškojo dingusio Seimo pirmininkės sūnaus 27 metų Eimanto Graužinio, o vietos gyventojams buvo meluojama, kad vyksta kariniai mokymai.
Visą dieną Ukmergę ir jos apylinkes šukavo gausios visų specialiųjų tarnybų pajėgos – Vadovybės apsaugos departamento pareigūnai, kinologas su tarnybiniu šunimi. Teritoriją apžiūrėjo sraigtasparnis, Šventosios upę tikrino ugniagesiai gelbėtojai su valtimi.
Tik praėjus beveik dešimčiai valandų ir neradus dingusio vaikino, buvo nuspręsta kreiptis į visuomenę pagalbos. Tačiau informaciją išplatinęs Policijos departamentas ir tuomet nuslėpė, kokio asmens ieškoma – buvo nurodyti tik jo inicialai. Nors skelbdami dingusių asmenų paiešką, pareigūnai nurodo net nepilnamečių vardus ir pavardes.
Tai buvo ne pirmas kartas, kai dėl dingusio L.Graužinienės sūnaus ant kojų buvo sukeltos didelės policijos pajėgos. Jo buvo ieškoma ir 2013 metų gruodį.
Tąkart motinai žinutę palikęs informacinių technologijų specialistu dirbantis jaunuolis dingo lyg į vandenį.
Tąkart į paieškas įsitraukė gausios Vilniaus policijos pajėgos, o Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos narai naršė Neries pakrantes nuo Žirmūnų iki Lazdynų tilto.
Seimo pirmininkės sūnus buvo rastas tik kitos dienos rytą. Praeiviai nepažįstamąjį pastebėjo vaikštantį naujų daugiabučių kvartale Perkūnkiemio gatvėje.
Kitą dieną Seimo pirmininkė atšaukė visus iki pavakario suplanuotus susitikimus ir išvyko į ligoninę, kad būtų patikrinta sūnaus sveikata. Ne kartą dingęs politikės sūnus turi klausos negalią.
