„Ministrui skambinau, nes turėjau žinoti, kaip užtikrinti svečių saugumą.
Atlikau pilietinę pareigą. Tai, kas vyko Vilniuje, man iki šiol
protu nesuvokiama. Kaip kokiame filme“, – ketvirtadienio įvykiais
piktinosi L.Graužinienė.
Tačiau politikė greitai pamiršo, jog praėjusių metų birželį nuo
visuomenės net 10 valandų buvo slepiama, kodėl policijos pilnos Ukmergės
gatvės, o virš miesto ratus suko sraigtasparnis.
Tąkart gausios pareigūnų pajėgos ieškojo dingusio Seimo pirmininkės
sūnaus 27 metų Eimanto Graužinio, o vietos gyventojams buvo meluojama,
kad vyksta kariniai mokymai.
Visą dieną Ukmergę ir jos apylinkes šukavo gausios visų specialiųjų
tarnybų pajėgos – Vadovybės apsaugos departamento pareigūnai, kinologas
su tarnybiniu šunimi. Teritoriją apžiūrėjo sraigtasparnis, Šventosios
upę tikrino ugniagesiai gelbėtojai su valtimi.
Tik praėjus beveik dešimčiai valandų ir neradus dingusio vaikino, buvo
nuspręsta kreiptis į visuomenę pagalbos. Tačiau informaciją išplatinęs
Policijos departamentas ir tuomet nuslėpė, kokio asmens ieškoma –
buvo nurodyti tik jo inicialai. Nors skelbdami dingusių asmenų paiešką,
pareigūnai nurodo net nepilnamečių vardus ir pavardes.
Tai buvo ne pirmas kartas, kai dėl dingusio L.Graužinienės sūnaus ant
kojų buvo sukeltos didelės policijos pajėgos. Jo buvo ieškoma ir 2013
metų gruodį.
Tąkart motinai žinutę palikęs informacinių technologijų specialistu
dirbantis jaunuolis dingo lyg į vandenį.
Tąkart į paieškas įsitraukė gausios Vilniaus policijos pajėgos, o
Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos narai naršė Neries pakrantes nuo
Žirmūnų iki Lazdynų tilto.
Seimo pirmininkės sūnus buvo rastas tik kitos dienos rytą. Praeiviai
nepažįstamąjį pastebėjo vaikštantį naujų daugiabučių kvartale
Perkūnkiemio gatvėje.
Kitą dieną Seimo pirmininkė atšaukė visus iki pavakario suplanuotus
susitikimus ir išvyko į ligoninę, kad būtų patikrinta sūnaus sveikata.
Ne kartą dingęs politikės sūnus turi klausos negalią.