Šios savaitės istorija, kai antrankiais surakintas narkomanas pabėgo iš policijos automobilio, prieš tai dar pačiupęs policininkų Kalašnikovo automatą, ir buvo gaudomas Vilniuje penkias valandas pasitelkus 3 tūkst. pareigūnų ir sraigtasparnį, nejučia verčia pagalvoti, o kas būtų nutikę, jei to jauno vyro vietoje būtų buvę kokie trys gerai apmokyti teroristai? Negana to, tuo metu, kai gaudomas bėglys, vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis sugeba apsižodžiuoti su Seimo pirmininke Loreta Graužiniene.
Kol Seimo pirmininkė rengia ministro atsakomybės procesą, į jos pusę stoja ir prezidentė, pareiškusi, kad „jau ne pirmą kartą ministras demonstruoja žemą politinį lygį, kai mėgina komentuoti arba neprisiima ar nesupranta savo asmeninės atsakomybės“. Ir štai ministras S. Skvernelis, dar penktadienio rytą jautęsis tvirtai ir niekur neketinęs trauktis, baigiantis darbo dienai praneša pasiprašęs premjero atleidžiamas iš pareigų.
„Savaitė“ susidariusią situaciją aptaria su premjeru A.Butkevičiumi.
– Ar tas pareiškimas su prašymu atleisti iš pareigų yra susijęs su įvykiais Vilniuje – tomis 5 valandomis ir narkomanu bėgliu, ar su incidentu su Seimo pirmininke, į kurį vėliau su komentarais įsitraukė ir prezidentė?
– Man pačiam buvo staigmena, kai man paskambino ne jis pats, o vienas vidaus reikalų viceministras ir pasakė, kad vidaus reikalų ministras ruošiasi atsistatydinti. Kadangi buvau išvykęs iš Vilniaus, tai paskambinau ministrui ir paklausiau, kodėl jis persigalvojo. Jis atsakė, kad prezidentė padarė pareiškimą, ir po to pareiškimo jis, kaip [ministrų] kabineto narys, jaučiasi labai nemaloniai ir nežino, kaip toliau reikės elgtis, kaip bus galima dirbti, kai išsakytas toks nepasitikėjimas. Tad nutarė parašyti pareiškimą.
– Vadinasi, pagrindinė priežastis yra prezidentės pareiškimas apie žemą politinę kultūrą?
– Taip man pasakė vidaus reikalų ministras, kad priežastis yra ši.
– Jūs irgi čia įžvelgiate žemą politinę kultūrą?
– Žinote, aš nenorėčiau kalbėti apie žemą politinę kultūrą, nes nežinau pokalbio turinio. Jeigu tas pokalbis vyko, kaip Seimo pirmininkė kalba ir pasakoja... Reikia tuo metu suprasti, kad negalima per daug daryti kažkokio spaudimo arba reikalauti [pasiaiškinti], kodėl jis nepaskambino. Tam yra patarėjai. Aš manau, tas pokalbis buvo paremtas daugiau emocijomis. O, žinote, emocijomis reikėtų nesivadovauti.
– Premjere, bet aš manau, kad prezidentė šiuo atveju kalbėjo ne tik apie šį įvykį. Prisiminkime žiežirbas po to, kai buvo pašautas įtariamas kontrabandininkas Druskininkuose. Buvo kitų atvejų, kai buvo kalbama, kad ne visi ministro pavaldiniai gali eiti bet kur, o turi jį įspėti, jeigu eina pas aukščiausius pareigūnus, kad ministras turi žinoti apie aukščiausių pareigūnų vizitus. Tai irgi nepatiko prezidentei. Aš manau, kad ji kalba apie viską, o ne tik apie šitą įvykį. Ar jums taip neatrodo?
– Aišku, geriausia būtų paklausti prezidentės. Ji tikriausiai geriausiai žino, bet, jeigu kalbėtume apie aukščiausių vadovų vizitus, tai tikrai vidaus reikalų ministras nėra davęs tokio nurodymo.
– Premjere, kaip suprantu, jūs tik po vizito Kinijoje, t.y., po geros savaitės, apsispręsite, ką daryti su ministru. Bet sakėte, kad bandysite jį įkalbėti pasilikti. Aš teisingai supratau?
– Aš dabar jau tvirtai esu apsisprendęs, jog bandysiu jį kalbinti, kad pasiliktų ir dirbtų toliau šį darbą. Nes iki rinkimų liko vieni metai, ir galiu pasakyti, kad jis radikaliai (statutiniai darbuotojai tuo pasižymi) pradėjo vykdyti reformą. Ir jis tą reformą vykdo suderindamas netgi su jų aktyviomis profsąjungomis, esančiomis VRM sistemoje. Tai mane labai gerai nuteikia. Ir svarbiausia – jis turi ilgalaikę viziją, kaip pertvarkyti visą statutinių tarnybų sistemą.
– Bet kaip jūs, premjere, vertinate savo galimybes, kai jis traukiasi dėl prezidentės pareiškimų?
– Aš manau, kad man pavyks ir su prezidente pasikalbėti. Tikiuosi, kad gal dar ateinančią savaitę vidaus reikalų ministras, nesivadovaudamas emocijomis, pats paprašys susitikimo ar turės pokalbį tiek su Seimo pirmininke, tiek su prezidente. Aš jam išsakiau tokį pageidavimą. O po to, jeigu reikia, kai aš sugrįšiu, mes galime visi susėsti už stalo – turime vienas kitam pažiūrėti į akis ir atvirai pasikalbėti.
– Tai jūs dar tikitės perkalbėti ir prezidentę?
– Tikiuosi. Aš darysiu viską, kad jis išliktų tose pareigose.
– Jeigu grįžtume prie to įvykio, nuo kurio viskas ir prasidėjo: ar įžvelgiate čia kokių nors ministro netinkamų veiksmų, turiu galvoje bėglio gaudymą? Ir, kaip suprantu iš jūsų kalbos, jis vis dėlto nemiegojo ir nesiruošė 4 valandą skristi į Briuselį?
– Šitą skrydį aš atšaukiau, jeigu jau kalbėtume sąžiningai ir atsakingai. Pokalbio metu buvo nuspręsta, kad geriau tegul jis neskrenda, nes dar buvo neaišku, ar jie suras tą įtariamąjį. Jeigu kalbėtume apie miegą, galiu drąsiai teigti, kad jis, iki kol sulaikė tą pabėgėlį, su manimi palaikė ryšį, tikrai apie miegą niekas nekalbėjo.
Dalinė atsakomybė yra, nes jis atsakingas už šitą sistemą, bet tai nereiškia, kad dėl tokio nusižengimo, kurį padarė policijos darbuotojai, konvojavę iš Švenčionių šitą įtariamąjį, reikėtų ministrui atsistatydinti. Ten buvo pažeidimų, labai daug pažeidimų, bet tuos pažeidimus padarė policininkai. Manau, dabar vykstantis tyrimas atsakys į visus klausimus. Ir tikiuosi, kad darbuotojai bus nubausti.
– Jūs čia matote didesnę ne ministro, o policijos generalinio komisaro atsakomybę?
– Manau, kad Policijos departamentas yra tiesiogiai atsakingas už tai, bet tikrai nereikia suprasti, kad Policijos departamento vadovas dėl tokio atvejo turėtų atsistatydinti.
– Premjere, aš suprantu, kad, jūsų manymu, šiuo atveju neturėtų atsistatydinti nei ministras, nei komisaras, bet įvertinkite, kaip ta situacija jums atrodo žiūrint iš šalies, kai vieną bėglį gaudo 3 tūkst. pareigūnų, sraigtasparnis pakeltas, 5 valandos įtampos...
– Atrodė normaliai, nes bėglys buvo su automatu, o automatas su šoviniais, ir todėl imtasi visų priemonių, kad jis to ginklo nepanaudotų. Aš buvau ketvirtadienį Briuselyje – ten gatvėse vaikšto kariai su automatais, kai kurie policininkai irgi vaikšto automatais apsiginklavę. Manau, jie ėmėsi visų priemonių, kad neatsitiktų baisi nelaimė. Ir manau, kad tai buvo savotiškas policijos darbuotojų patikrinimas, kaip jie yra pasiruošę vykdyti tą operaciją.
– Tai dabar, premjere, atsakykite į pagrindinį klausimą, kurį Seimo pirmininkė iškėlė, ir nebėra kur trauktis. Ar tiesa, kad S. Skvernelio pavardė bus jūsų partijos rinkimų sąraše?
– Aš girdėjau, kad jis kalbėjo ir su liberalais...
– Jis kalbėjo su visais, bet faktas – dabar yra pas jus.
– Ne, tikrai labai atsakingai sakau, kad šiuo metu sąraše [jo pavardės] nėra.
– Neatmetate galimybės, kad gali atsirasti?
– Ne, negaliu taip teigti. Čia jau jo reikėtų paklausti. Mes kol kas tokio pokalbio ir patvirtinimo neturime.
– Bet siūlysite?
– Aš nežinau, kaip bus toliau. Jis pats, manau, pasirinks.
– Ar jums toks kandidatas būtų priimtinas?
– Kiek jį pažįstu, taip. Jis būtų priimtinas.
