„To šaltinio vandens mėgo atsigerti į stadioną ateidavę pasportuoti žmonės, šiaip praeiviai“, – atsiduso E.Lukša apžiūrinėdamas vagių nuniokotą vietą.
Vasarą kryžių prie Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro uždengia medžių lapai.
Jiems nukritus šalia gyvenanti Alina kreipėsi į miesto savivaldybę prašydama leidimo išpjauti ne vietoje išaugusius menkaverčius medžius, kurie užstoja kryžių.
Tačiau E.Lukša sakė, kad aplinką prie kryžiaus jis sutvarkysiąs pats. Suvirintojo profesiją turintis vilnietis apskaičiavo, kad per savo gyvenimą pastatė net 105 kryžius.
Vienas jų – prie pat namų. Jį E.Lukša pastatė savo 60 metų sukakties proga.
E.Lukša pasakojo, kad ieškodamas vietos šaltiniui ir negiliai pakasęs žemę prie kryžiaus jis įkrito į gilią kiaurymę.
„Kiaurymės vidus skendėjo rūke, vėliau ištryško vanduo“, – prisimena kryžius statantis vilnietis.
Tuo metu aplinkiniuose šuliniuose buvo dingęs vanduo. Kai E.Lukša prakasė šaltinį, vandens juose stebuklingai atsirado. Jis slūgsojo negiliai, vos pustrečio metro po žeme.
