Kas yra ta laisvėje paliktų ar pirma laiko iš įkalinimo įstaigų išleistų nuteistųjų bei laisvės apribojimu, viešaisiais darbais nubaustų asmenų priežiūrą vykdanti Probacijos tarnyba, kokie žmonės ir kaip joje dirba, kokius įgaliojimus ir galimybes jie turi?
Į visus šiuos klausimus atsakymų ieškojo vieną darbo dieną su Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Pakruojo rajono skyriaus vyresniąja inspektore 44 metų Erika Maslauskiene ir jos kolega 43 metų Vygandu Derviniu praleidęs lrytas.lt žurnalistas.
Per patiklumą neteko laisvės
Probacijos skyriaus duris pravėrus 31 metų Jolitai (visi šiame straipsnyje minimi probacijos priežiūroje esančių asmenų vardai yra pakeisti) mažame kabinete tarsi tapo šviesiau. Moters veide švietė šypsena. Išvydus Jolitą nušvito ir vyresniosios inspektorės 44 metų E.Maslauskienės veidas.
„Jolita yra tas žmogus, kuris puikiai sugebėjo pasinaudoti suteikta pagalba“, – viešnią pagyrė pareigūnė.
Vos po vidurinės mokyklos į Angliją su šeima išvykusios ir ten 10 metų praleidusios Jolitos gyvenimą sugriovė patiklumas.
„Pernelyg pasitikėjau sutuoktiniu. Kai 2010 metais trumpam grįžau namo, mano vyras kartu su draugu nupirko automobilį, užregistravo jį mano vardu, tačiau nesumokėjo pinigų.
Apgautas automobilio savininkas kreipėsi į policiją, byla atsidūrė teisme. Teismas mane pripažino kalta dėl bendrininkavimo ir skyrė dvejus metus nelaisvės.
Nors už šį automobilį buvo atsiskaityta, nuosprendžio nepakeitė ir apeliacinį skundą išnagrinėjęs teismas, o aš Anglijoje buvau sulaikyta pagal Europos arešto orderį ir parsiųsta į Lietuvą.
Iš pradžių buvau uždaryta į Lukiškes, o paskui nuvežta į Panevėžio moterų koloniją. Niekada nemaniau, kad pakliūsiu į kalėjimą. Patyriau šoką, gal dvi savaites verkiau“, – skaudų gyvenimo tarpsnį prisiminė Jolita.
Laisvėje tik tuščiai stūmė dienas
Į laisvę nuteistoji buvo išleista jau po penkių mėnesių, taip ir neatlikusi visos skirtos bausmės.
Pirma laiko išleistai Jolitai buvo skirta probacija ir teismo įpareigojimai. Moteris buvo įpareigota susirasti darbą arba registruotis darbo biržoje ir nekeisti gyvenamosios vietos.
„Apsistojau pas krikšto mamą, tačiau darbo neradau. Laikas tarsi sustojo. Buvau laisvėje, bet tuo nesidžiaugiau, nes čia tik tuščiai leidau laiką.
Visa mano šeima liko Anglijoje. Negaudama pajamų dar labiau klimpau į skolas, kurių prisidariau samdydamasi advokatus.
Jei ne probacijos skyriuje dirbantys pareigūnai, o ypač Erika, aš iki šiol būčiau čia tik tuščiai stūmusi dienas“, – sakė Jolita.
Ištiesė pagalbos ranką
Probaciją vykdančios E.Maslauskienės pastangomis Jolita gavo galimybę išvykti į Angliją ir ten dirbti.
„Mes kreipėmės į teismą, kad Jolita gautų leidimą išvykti. Teismas mūsų prašymą patenkino. Todėl dabar kas tris mėnesius pas mus atvykti privalanti Jolita gali dirbti ir jaustis visavertė“, – sakė E.Maslauskienė.
Anglijoje klausos aparatus gaminančioje laboratorijoje dirbanti Jolita sakė nežinanti, kaip būtų susiklostęs gyvenimas, jei nebūtų padėję probacijos pareigūnai.
„Už grotų prabuvau penkis mėnesius, bet vis tiek išėjusi į laisvę patyriau stresą dėl užgriuvusių problemų. Aš galiu tik įsivaizduoti, kaip tokių pareigūnų pagalbos reikia tiems, kurie kalėjime praleidžia 10 ar 15 metų.
Galiu pasidžiaugti, kad bendraudama su Probacijos tarnybos pareigūnais nė karto nepasijutau antrarūšė, nurašyta, čia niekas į mane nežiūrėjo kaip į nusikaltėlę“, – sakė per visą pokalbį šypsotis taip ir nesiliovusi Jolita.
Gaila pragertų metų
„Mums gyvenimą griovė alkoholis. Išgertuvės, muštynės, greitoji pagalba, policija – visa tai buvo tapę mūsų šeiminio gyvenimo dalimi. Tuo metu atrodė, kad kito kelio nėra.
Dabar supratome, kad gyventi ir džiaugtis gyvenimu galima būnant blaiviam. Gailimės, kad tokio žingsnio nežengėme anksčiau“, – žurnalistui atviravo 40 metų Audrius, kuris į susitikimą su probacijos pareigūnais atėjo lydimas žmonos 38 metų Ritos.
Dėl smurto artimoje aplinkoje Audrius į policijos akiratį pateko dar 2011 metais. 2012-aisiais šis vyras už žmonos sumušimą buvo baustas viešaisiais darbais, teismas jam apribojo laisvę.
Tačiau tokios bausmės ir suvaržymai smurtautojo nesustabdė. 2013 metais už smurtą artimoje aplinkoje Audrius jau buvo nubaustas laisvės atėmimo bausme, bet jos vykdymą teismas atidėjo.
„Grėsmė atsidurti už grotų manęs nepakeitė. Aš vėl sugebėjau prisidirbti net tris kartus. O po to sustojau. Lioviausi gerti.
Paskutinės išgertuvės, per kurias prisiviriau tiek košės, truko pusantro mėnesio. Dabar net gailiuosi, kad gerti nemečiau anksčiau“, – žurnalistui atviravo Audrius.
Už gydymą mokėjo seniūnija
Vyras neslėpė, kad pasukti blaivybės keliu padėjo ir Probacijos skyriaus pareigūnai.
„Kai pirmą kartą kalbėjausi su Audriumi apie jo polinkį į alkoholizmą, jis neigė šią problemą, sakė: „Noriu – geriu, noriu – ne.“
Mes šio žmogaus nenurašėme ir dabar jau galime pasidžiaugti tuo, kaip viskas pakrypo“, – sakė E.Maslauskienė, kuri girtavimą įvardijo kaip didžiausią žmones nusikalsti skatinančią blogybę.
Kelias į blaivybę Audriui prasidėjo nuo kodavimosi Panevėžio priklausomybių ligų centre. Pirmą kartą Audrius su žmona čia kodavosi už savo pinigus. O antrąjį už kodavimąsi sumokėtus pinigus sutuoktiniams grąžino Rozalimo seniūnija.
Prieš teismą, kuris turėjo įvertinti jo žygius po ankstesnio teistumo, Audrius stojo jau būdamas blaivus.
Teismas blaivybės keliu žengti nusprendusio vyro už grotų nepasiuntė, tik sugriežtino bausmę ir padidino jos atidėjimo terminą.
Dalyvavo elgesį keičiančioje programoje
„Yra daug pavyzdžių, kai žmogus prieš teismą prisižada nebenusikalsti, liaujasi girtavęs, tačiau sulaukęs švelnaus nuosprendžio grįžta prie senų įpročių.
Todėl labai džiaugiuosi, kad Audrius iki šiol eina blaivybės keliu – ir ne vienas, o kartu su žmona, kurią paveikė teigiamas jo pavyzdys“, – džiaugsmo neslėpė dabar Audriaus probaciją prižiūrintis E.Maslauskienės kolega V.Dervinis.
Pasak pareigūno, rasti išeitį iš susidariusios padėties Audriui galėjo padėti ir jo atžvilgiu vykdyta elgesio keitimo programa „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“.
Dalyvauti tokioje elgesio keitimo programoje probuojamą asmenį gali įpareigoti teismas arba ji probacijos pareigūno siūlymu gali būti atlikta savanoriškai.
„Programa prasideda nuo pokalbio, per kurį atsiskleidžia to žmogaus problemos, o tu jam padedi į tas problemas pažvelgti tarsi iš šono. Įvardijus problemas prasideda darbas bandant jas išspręsti“, – sakė V.Dervinis.
Vyro pavyzdžiu pasekė ir žmona
Į pokalbį su probacijos pareigūnu Audrius atėjo lydimas žmonos, kuri pasekė sutuoktinio pėdomis ir liovėsi gerti.
Jau antrus metus blaiviai gyvenantis vyras sakė, kad per tą laiką gyvenimas pasikeitė neatpažįstamai.
„Šeimoje liovėsi barniai, darbe į mane žiūri kitaip, nes žino, kad gali manimi pasitikėti, atsirado planų, o ir pats gyvenimas nušvito kitomis spalvomis.
Jau pasvajojame apie automobilį, vėl sprendžiu Kelių eismo taisyklių bilietus, bandysiu gauti vairuotojo pažymėjimą, kurį buvau spėjęs pragerti“, – planais dalijosi Audrius.
Labiausiai vyrą džiugina pagerėję santykiai šeimoje.
„Gėda pasakyti, bet žmoną kartą buvau prilupęs iki sąmonės netekimo, o kitą sykį grasinau peiliu.
Barnių prisiklausę vaikai naktį pašokdavo iš miego. Mūsų girtavimas vaikams buvo tapęs tokiu įprastu reiškiniu, kad jau liovusis gerti mane į parduotuvę palydėjęs sūnus prieš einant prie kasos paklausė: „O tu, tėveli, bambalio neimsi?
Vaikas nuoširdžiai nudžiugo išgirdęs mano „ne“. Aš pats džiaugiuosi, kad užėjęs į parduotuvę nebepastebiu alkoholio skyriaus“, – pokyčiais gyvenime džiaugėsi šis Pakruojo rajono probacijos skyriaus akiratyje esantis vyras.
