Pernai ir užpernai Rotušės aikštę puošė ir Kalėdų nuotaiką kūrė taip
pat išskirtinės gražuolės. 2013-aisiais eglė viliojo baltais
mezginiais, nunertais iš vienkartinių plastikinių maišelių. Pernykštė
Debesų eglė buvo iš vienkartinių putplasčio puodelių.
Nemažas sostinės ir kitų miestų pavyduolių choras, kuriam cypiančiais
balsais pritarė ir kelios dešimtys viskuo nepatenkintų Kauno solistų,
bandė nustelbti tą netikėtumo jausmą, kuris apimdavo dažną, atėjusį
pasigrožėti Rotušės aikštėje sukurta pasaka. Debesų eglę net bandyta
vadinti vieno kanadiečių kūrinio plagiatu. Neišdegė! Gražiausios
Kalėdų eglės vardas liko Kaune.
„Šiemet eglę kursite iš padangų?“ – artėjant didžiosioms metų
šventėms bandė ironizuoti kai kurie vilniečiai, smalsaudami, kaip
atrodys šių metų pagrindinė Kauno eglė. Tokiam minties kūlversčiui
kikentojus, matyt, paskatino kur nors sostinės pakraštyje ar kaime prie
gyvenamųjų namų matytos kiemo „puošmenos“ – iš padangų išpjaustytos
gulbės ar gėlynų apvadai. Tokių košmariškų vaizdų pasitaiko ir
Kaune.
Tačiau ar įmanoma sukurti eglę iš padangų? Kodėl gi ne! Jei atsirastų
kūrėjų komanda, kuri sugebėtų padangas paversti medžiaga, nepanašia į
automobilio batus, o sukurtų tokį stebuklą, kokį iki šiol ir kuria
Kauno kalėdinių eglių sumanytoja J.Šmidtienė, viskas įmanoma. Neigti šią
idėją galima, tačiau tai reiškia, kad jūs neturite fantazijos...
Bet palikime padangas gulėti ten, kur joms priklauso. Būtų gerai, kad
jos nesimėtytų kiemuose, pakelėse ar parkuose net ir gulbėmis virtusios.
Pagrindinė Kalėdų eglė šiemet Kaune – klasikinė žaliaskarė, sukurta
iš daugybės tikrų eglučių ir atrodanti kaip tikras 18 metrų aukščio
medis.
„Oi, kaip banalu, jokios fantazijos“, – jau girdime nepatenkintų
balsų. Tų, kam nepatiko iš nenatūralių medžiagų kurtos pasakiškiausios
Kauno Kalėdų eglės. Tai nieko nekuriančių ir viską neigiančių
žmonių žodis. Kritikuoja, nes nori pasigirti: štai, aš taip pat
turiu savo nuomonę. Nors, tegul atleidžia jiems miestas Kaunas,
dažniausiai kiekvienais metais ta nuomonė keičiasi.
Šiemet Kauno eglė pasakiška – dekoruota dideliais, iki 120 cm dydžio
senoviniais eglių papuošalais. Jie pagaminti pagal muziejuje rastų stiklinių
analogų pavyzdį. Esate matę tokių pas močiutę kaime ar
prieškario laikų ponios namų palėpėje Žaliakalnyje. O gal ir
patys dar turite. Tie papuošalai kvepia vaikyste.
Tačiau specialiai Kauno eglei gamintos pasendintos puošmenos –
interaktyvios, jos juda, jas galima valdyti. Šiemet Kauno eglė –
išmani. Tai pirmoji Lietuvoje Kalėdų eglė, prijungta prie interneto. Ir
nereikia stebėtis: Kaunas – technologijų miestas.
Pritrenkiamą idėją J.Šmidtienei šiemet pasiūlė IT specialistas
T.Stasiukaitis. Tiesiog paskambino nepažįstamai moteriai ir paklausė,
kokia šiemet bus eglė. „Tradicinė žaliaskarė“, – atsakė kūrėja. „Ir
prijungta prie interneto“, – išsprūdo informatikui. „Nee...“ – tarsi
apgailestaudama atsiduso kūrėja. Tada T.Stasiukaitis tarė: „Bus
prijungta.“ Kaip tarė, taip padarė.
Štai taip gimsta pasakos tikrovėje. Paprastai, tyliai, susitelkus
kūrybingiems žmonėms, kurių Kaune tikrai netrūksta. Neduokdie,
mieste liktų tik niurzgliai ir savęs veidrodyje nematantys kritikai.
Čia tai bent! – šaukia prie eglės susibūrę vaikai. Jie – mūsų
ateitis, ir mažieji stebisi nuoširdžiai. Taip nuoširdžiai, kaip savo
sėkme kasmet tiki pagrindinės miesto Kalėdų eglės kūrėjai ir jos
pagalbininkai.
Tai gal jau tikite, kad Kauno eglė gražiausia? Tiesą sakant, jokio
skirtumo, kurią vietą šalies eglių grožio varžytuvėse ji užims, nes
tai tik kažkieno sugalvotas žaidimas. Svarbiau tikėti tuo, ką
darai, tikėti miesto ateitimi, tikėti, kad panorėjus ir pabaisa gali
virsti gražuole.
„Laikinoji sostinė“