Pernai ir užpernai Rotušės aikštę puošė ir Kalėdų nuotaiką kūrė taip pat išskirtinės gražuolės. 2013-aisiais eglė viliojo baltais mezginiais, nunertais iš vienkartinių plastikinių maišelių. Pernykštė Debesų eglė buvo iš vienkartinių putplasčio puodelių.
Nemažas sostinės ir kitų miestų pavyduolių choras, kuriam cypiančiais balsais pritarė ir kelios dešimtys viskuo nepatenkintų Kauno solistų, bandė nustelbti tą netikėtumo jausmą, kuris apimdavo dažną, atėjusį pasigrožėti Rotušės aikštėje sukurta pasaka. Debesų eglę net bandyta vadinti vieno kanadiečių kūrinio plagiatu. Neišdegė! Gražiausios Kalėdų eglės vardas liko Kaune.
„Šiemet eglę kursite iš padangų?“ – artėjant didžiosioms metų šventėms bandė ironizuoti kai kurie vilniečiai, smalsaudami, kaip atrodys šių metų pagrindinė Kauno eglė. Tokiam minties kūlversčiui kikentojus, matyt, paskatino kur nors sostinės pakraštyje ar kaime prie gyvenamųjų namų matytos kiemo „puošmenos“ – iš padangų išpjaustytos gulbės ar gėlynų apvadai. Tokių košmariškų vaizdų pasitaiko ir Kaune.
Tačiau ar įmanoma sukurti eglę iš padangų? Kodėl gi ne! Jei atsirastų kūrėjų komanda, kuri sugebėtų padangas paversti medžiaga, nepanašia į automobilio batus, o sukurtų tokį stebuklą, kokį iki šiol ir kuria Kauno kalėdinių eglių sumanytoja J.Šmidtienė, viskas įmanoma. Neigti šią idėją galima, tačiau tai reiškia, kad jūs neturite fantazijos...
Bet palikime padangas gulėti ten, kur joms priklauso. Būtų gerai, kad jos nesimėtytų kiemuose, pakelėse ar parkuose net ir gulbėmis virtusios. Pagrindinė Kalėdų eglė šiemet Kaune – klasikinė žaliaskarė, sukurta iš daugybės tikrų eglučių ir atrodanti kaip tikras 18 metrų aukščio medis.
„Oi, kaip banalu, jokios fantazijos“, – jau girdime nepatenkintų balsų. Tų, kam nepatiko iš nenatūralių medžiagų kurtos pasakiškiausios Kauno Kalėdų eglės. Tai nieko nekuriančių ir viską neigiančių žmonių žodis. Kritikuoja, nes nori pasigirti: štai, aš taip pat turiu savo nuomonę. Nors, tegul atleidžia jiems miestas Kaunas, dažniausiai kiekvienais metais ta nuomonė keičiasi.
Šiemet Kauno eglė pasakiška – dekoruota dideliais, iki 120 cm dydžio senoviniais eglių papuošalais. Jie pagaminti pagal muziejuje rastų stiklinių analogų pavyzdį. Esate matę tokių pas močiutę kaime ar prieškario laikų ponios namų palėpėje Žaliakalnyje. O gal ir patys dar turite. Tie papuošalai kvepia vaikyste.
Tačiau specialiai Kauno eglei gamintos pasendintos puošmenos – interaktyvios, jos juda, jas galima valdyti. Šiemet Kauno eglė – išmani. Tai pirmoji Lietuvoje Kalėdų eglė, prijungta prie interneto. Ir nereikia stebėtis: Kaunas – technologijų miestas.
Pritrenkiamą idėją J.Šmidtienei šiemet pasiūlė IT specialistas T.Stasiukaitis. Tiesiog paskambino nepažįstamai moteriai ir paklausė, kokia šiemet bus eglė. „Tradicinė žaliaskarė“, – atsakė kūrėja. „Ir prijungta prie interneto“, – išsprūdo informatikui. „Nee...“ – tarsi apgailestaudama atsiduso kūrėja. Tada T.Stasiukaitis tarė: „Bus prijungta.“ Kaip tarė, taip padarė.
Štai taip gimsta pasakos tikrovėje. Paprastai, tyliai, susitelkus kūrybingiems žmonėms, kurių Kaune tikrai netrūksta. Neduokdie, mieste liktų tik niurzgliai ir savęs veidrodyje nematantys kritikai.
Čia tai bent! – šaukia prie eglės susibūrę vaikai. Jie – mūsų ateitis, ir mažieji stebisi nuoširdžiai. Taip nuoširdžiai, kaip savo sėkme kasmet tiki pagrindinės miesto Kalėdų eglės kūrėjai ir jos pagalbininkai.
Tai gal jau tikite, kad Kauno eglė gražiausia? Tiesą sakant, jokio skirtumo, kurią vietą šalies eglių grožio varžytuvėse ji užims, nes tai tik kažkieno sugalvotas žaidimas. Svarbiau tikėti tuo, ką darai, tikėti miesto ateitimi, tikėti, kad panorėjus ir pabaisa gali virsti gražuole.
„Laikinoji sostinė“
