Tai pamėgino išsiaiškinti vieną darbo dieną su Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Pakruojo rajono skyriaus vyresniąja inspektore 44 metų Erika Maslauskiene ir jos kolega 43 metų Vygandu Derviniu praleidęs lrytas.lt žurnalistas.
Šiandien tęsiamas pasakojimas apie šių pareigūnų darbą.
Išsiaiškino pagrindinę problemą
Kol V.Dervinis kalbėjosi su Audriumi, prie E.Maslauskienės stalo prisėdo 40 metų Sergejus. Šis už įvairius nusikaltimus jau aštuonis kartus teistas, keturis kartus kalėjęs vyras pastarąjį kartą buvo nuteistas už viešosios tvarkos pažeidimą.
Kadangi teismas bausmės vykdymą atidėjo, Sergejus buvo įtrauktas į probacijos įskaitą.
Iš pradžių apie ankstesnius teistumus, šeimą ir mokyklą klausinėjusi E.Maslauskienė galiausiai Sergejaus pasiteiravo apie draugus, paklausė, ar jam svarbi draugų nuomonė.
Paskui – klausimai apie narkotikus, alkoholį.
Sergejus neslėpė „žolės“ parūkydavęs zonoje, o be alkoholio neįsivaizduojąs savaitgalio.
„Šeštadienį išgeriu, o sekmadienį išsipagirioju“, – atviravo į probacijos įskaitą įrašytas vyras.
Paklaustas, ką reikėtų padaryti, kad gyvenimas pagerėtų, Sergejus neslėpė, kad daug kas pasikeistų, jei negertų.
„Turi tikslą, bet nežinai, kaip jį pasiekti“, – konstatavo Probacijos skyriaus pareigūnė ir pasiūlė Sergejui dalyvauti elgesio keitimo programoje.
E.Maslaukienė pasiūlė vyrui grįžti po poros dienų, bet per tą laiką pamąstyti, ar tik nesaikingas gėrimas trukdo pagerinti gyvenimą, ar jis pasirengęs atsikratyti blogų įpročių ir kuo galėtų padėti Probacijos skyriaus pareigūnai.
Nustato pakartotinio teistumo riziką
„Pirminę informaciją apie į mūsų registrą įtrauktą asmenį susirenkame perskaitę turimus dokumentus: nuosprendžio nuorašą, seniūnijos atsakymus į mūsų užklausas. Tokia informacija mums padeda per pirmą pokalbį vertinant pakartotinio nusikalstamumo riziką (OASys).
Naudodamiesi šia užsienyje pasiteisinusia ir mums pritaikyta metodika probuojamo asmens klausinėjame apie ankstesnį teistumą, gyvenimo sąlygas, išsilavinimą, piktnaudžiavimą alkoholiu, emocinę gerovę ir kitus dalykus.
Pakartotinio nusikalstamumo rizika nustatoma susumavus probuojamojo atsakymus į dvylika klausimų, kuriuos išskyrė šios metodikos sudarytojai.
Toks vertinimas nėra visiškai objektyvus: skirtingi pareigūnai gali skirtingai vertinti probuojamojo atsakymus, be to, daug priklauso nuo tiriamo asmens nuoširdumo.
Vis dėlto tokia metodika leidžia susidaryti bendrą vaizdą, suprasti, kokią puokštę neigiamų įpročių turi mūsų žinion patekęs asmuo.
Nustatę problemines sritis jas aptariame su probuojamuoju ir siūlome imtis elgesio keitimo programos. Jei žmogus sutinka, aptariame, ką bendromis jėgomis galime nuveikti. Kartais tokią elgesio keitimo programą probuojamajam vykdyti įpareigoja teismas.
Tarkime, per pokalbį su Sergejumi paaiškėjo, kad didžiausia jo problema – negalėjimas atsispirti alkoholiui. Tai nustačius reikia sudaryti priemonių planą.
Planą galima sudaryti jau per pirmą pokalbį, tačiau aš linkusi duoti žmogui kelias dienas apmąstymams, nes informacijos išties daug.
Su Seregejumi sutarėme susitikti po poros dienų. Tada išsiaiškinsime, ko tikisi jis, ką jam galiu duoti aš, ir sudarysime veiksmų planą.
Plano sudarymas nėra formalumas. Probuojamasis žino, kad už elgesio keitimo programos plane numatytų priemonių nevykdymą grės sankcijos“, – paaiškino E.Maslauskienė.
Pasikvietė į profilaktinį pokalbį
Išėjus Sergejui jo vietą prieš E.Maslauskienės stalą užėmė 45 metų Pranas.
Šiam vyrui teismas skyrė viešųjų darbų.
Paskirtą bausmę Pranas atlieka, skundų iš seniūnijos taip pat nesulaukta, tačiau E.Maslauskienę pasiekė žinia, kad šis vyras neseniai vėl buvo nubaustas už tai, kad girtas važiavo dviračiu.
„Praną pasikviečiau į profilaktinį pokalbį. Pasiūliau pagalbą ir dalyvauti elgesio keitimo programoje.
Teisiškai negaliu priversti to daryti, tačiau pamėginti verta.
Aš Praną perspėjau apie pasekmes, kurių jis gali sulaukti pažeisdamas įstatymus, patariau apsilankyti anoniminių alkoholikų susirinkime, pasakiau, kad galiu tarpininkauti ir dėl konsultacijos psichikos sveikatos centre“, – pokalbio su Pranu esmę paaiškino E.Maslauskienė.
Likimas suvedė ir su klasės draugu
Piktnaudžiavimas alkoholiu, pasak E.Maslauskienės, – viena didžiausių nusikalsti linkusių žmonių bėdų. Nors iš šio liūno sugeba išbristi tik vienas kitas, tokių žmonių sėkmė, pareigūnės teigimu, skatina nenuleisti rankų.
Per ilgametę praktiką E.Maslauskienė įsitikino, kad prievarta pakeisti alkoholiko mąstymo neįmanoma.
Tai gali padaryti tik problemos kamuojamas žmogus, tačiau jam galima parodyti kelią į blaivybę, pastūmėti jos link, suteikti palaikymą.
„Darbe teko susidurti ir su pažįstamais žmonėmis. Likimas suvedė su problemų per girtavimą prisidaryti spėjusiu klasės draugu.
Matydama, kur link ritasi jo gyvenimas, iškart pareiškiau, kad jei pats neįvardys bėdos, tai tikrai prisidirbs ir aš būsiu priversta kreiptis į teismą. O jei įvardys, versiuosi per galvą, kad padėčiau.
Iš pradžių jis mano žodžius praleido pro ausis, tačiau vieną dieną pravėrė kabineto duris ir ištarė: „Padėk.“
Dabar jis jau septynerius metus blaivus ir gyvena kaip visavertis žmogus. Deja, bet yra ir kitokių pavyzdžių“, – atsidususi tarė E.Maslauskienė.
R.Bekinčio atvejis tapo skaudžia patirtimi
Šalį neseniai sukrėtė įvykiai Kražiuose, kai probacijos pareigūnų žinioje buvęs R.Bekintis per kelias dienas vieną po kitos nužudė keturias moteris, o iš aukų namų pagrobtus pinigus iškart pragėrė.
„Šiaulių apygardos probacijos pareigūnai šį atvejį vertina kaip sunkią, skaudžią ir sudėtingą patirtį, vienas kitą kolegiškai palaiko.
Probacijos pareigūnai kasdien susiduria su neigiamu požiūriu.
Jei jie prarastų viltį, kad iš tokių žmonių galima ką nors nulipdyti, būtų labai blogai“, – sakė E.Maslauskienė.
Pareigūnų rankos surištos
Didelę darbo patirtį turinti pareigūnė sakė mananti, kad problemų spręsti nepadėjo ir Probacijos įstatymo pataisos.
„Tarkime, aš kontroliuoju žmogų, kuriam draudžiama gerti, ir nustatau, kad jis yra neblaivus.
Nustačiusi pažeidimą turiu per parą parengti teikimą teismui. Šis teikimas teisme turi būti išnagrinėtas per tris paras.
Jei žmogus nusižengė pirmą kartą, teismai mūsų teikimo dėl įpareigojimų sugriežtinimo dažniausiai netenkina. Net teismui priėmus griežtą spendimą iki jo įsiteisėjimo turi prabėgti 7 dienos. O per 11 dienų toks žmogus gali iškrėsti bet ką.
Anksčiau Bausmių vykdymo kodekse buvo numatyta galimybė lygtinai nuo bausmės atleistą asmenį sulaikyti iki penkių parų.
Tuomet tu galėjai kontroliuoti riziką keliančius asmenis – pastebėjęs, kad kyla grėsmė, tą žmogų galėjai sulaikyti, uždaryti ir taip izoliuoti nuo kitų visuomenės narių, kuriems gali grėsti pavojus.
Kartais žmonėms atrodo, kad pareigūnas visagalis, bet taip nėra.
Šiemet surinkę neigiamos informacijos kreipėmės į teismą prašydami, kad lygtinis paleidimas į laisvę būtų panaikintas šešiems asmenims. Teismas patenkino tik vieną mūsų prašymą.
Be to, kad ir kaip stengtumeisi, negali garantuoti, kad tavo žinioje esantis žmogus vėl nenusikals.
Nesi ekstrasensas ir negali žinoti, kas darosi jo galvoje. Gaila, kai vienas skaudus įvykis nubraukia tai, ką pavyksta pasiekti per ilgus darbo metus“, – sakė E.Maslauskienė.
Per devynis šių metų mėnesius Pakruojo rajone probacijos skyriui teko kontroliuoti 236 asmenis. Iš jų per šį laikotarpį vėl nusikalto tik keturi.
