Tai pamėgino išsiaiškinti vieną darbo dieną su Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Pakruojo rajono skyriaus vyresniąja inspektore 44 metų Erika Maslauskiene ir jos kolega 43 metų Vygandu Derviniu praleidęs lrytas.lt žurnalistas.
Šiandien tęsiamas pasakojimas apie šių pareigūnų darbą.
Paprašė atidėti pašalpos mokėjimą
E.Maslauskienei bendraujant su eilinio pokalbio pasikviestu Pranu į kabinetą pasibeldė Rimas.
Šis septynis kartus už vagystes, plėšimus, kūno sužalojimą jau teistas 53 metų vyras į Probacijos skyriaus registrą vėl buvo įtrauktas, kai teismas atidėjo jam už eilinę vagystę skirtos bausmės vykdymą.
Nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčiam vyrui teismas skyrė ir įpareigojimą nevartoti alkoholio.
Į Probacijos skyrių Rimas atėjo ne dėl eilinio patikrinimo, o norėdamas sužinoti, kodėl negali gauti socialinės pašalpos.
Rimo probacijos vykdymą prižiūrintis V.Dervinis kreipėsi į seniūniją prašydamas be jo žinios nuteistajam socialinės pašalpos neišmokėti.
„To paprašiau norėdamas su Rimu pasikalbėti dar prieš jam gaunant pinigus. Šis vyras turi daug problemų: yra benamis, turi skolų, jam reikia tikrintis sveikatą. Viskam reikia pinigų.
Baiminausi, kad gautų pinigų Rimas neišleistų lengva ranka, todėl nusprendžiau apie problemas pasikalbėti dar prieš socialinės pašalpos išmokėjimą“, – savo sprendimą motyvavo V.Dervinis.
Paklaustas, kaip praleido kelias pastarąsias dienas, Rimas iškart pasisakė buvęs darbo biržoje, tačiau darbo negavęs.
Į klausimą, kur miegojo, Rimas atsakė, kad naktį su dar keliais bėdžiais praleido apleistame pastate, tačiau į kitą vietą, kur „renkasi pijokai“, nėjęs.
Girtumą išdavė akių blizgesys
Kad viskas gali būti kiek kitaip, išdavė blizgančios Rimo akys. V.Dervinio paklaustas, ar negėrė alkoholio, Rimas ėmė purtyti galvą ir tarsi apsidrausdamas iškart pareiškė, kad nuo „sulčių tai jau tikrai nieko nebus“.
Yla iš maišo išlindo netrukus – patikrinus alkoholio matuokliu Rimui buvo nustatytas 0,41 girtumas.
„Na, išgėriau butelį alaus užvakar vakare, nes miegojau lauke ir buvo šalta. Gėriau tik penkių laipsnių stiprumo alų“, – iškart teisintis puolė Rimas.
Į V.Dervinio pastabą, kad norint sušilti reikėjo išgerti karštos arbatos, o ne alaus, Rimas atšovė, kur jam, benamiui, tos arbatos gauti.
Suprantama, naktį arbatos benamiui gauti sunku, tačiau ne lengviau Pakruojyje dienos metu rasti Rimo paminėto penkių laipsnių stiprumo alaus – čia parduotuvėse daugiausia puikuojasi įvairių rūšių 7,5 laipsnio stiprumo alus.
Teko rašyti paaiškinimą
Kadangi nepaisė įpareigojimo negerti alkoholio, vyrui teko rašyti paaiškinimą. Jis bus įsegtas į bylą.
„Mes juk buvome sutarę, kad jokių nuolaidų nebus“, – Rimui pakartojo jo probacijos vykdymą prižiūrintis V.Dervinis ir perspėjo, kad užfiksavus dar vieną pažeidimą teks kreiptis į teismą dėl įpareigojimų ar bausmės sugriežtinimo.
„Suprantu, pasižadu, kad daugiau nevartosiu“, – tarsi prasikaltęs mokinukas pažadus bėrė Rimas.
„Rimai, bet tu buvai metęs gerti. Galėtum ir dabar liautis. Jei negali pats susitvarkyti su tomis bėdomis, sakyk, mes padėsim“, – į kolegos prižiūrimą Rimą kreipėsi E.Maslauskienė.
Blaivaus gyvenimo priminimas sugraudino, vyro akyse pasirodė ašaros.
„Ketverius metus negėriau, turėjau nusistatymą...“ – braukdamas ašaras išlemeno Rimas.
„Na, jei ašaros byra, tai dar turi širdį“, – susigraudinusį vyrą padrąsino E.Maslauskienė.
„Nesi blogas žmogus, bet turi bėdą, kurią galima išspręsti. Vienas pats blaivus neišbūsi. Turi laiko, nueik į anoniminių alkoholikų susirinkimą, ten sulauksi paramos“, – kolegei antrino V.Dervinis.
Bandė rasti būstą
Po trumpos pauzės kalba pakrypo apie kitą Rimo problemą – būsto stoką. V.Dervinis pažadėjo pamėginti Rimui rasti pastogę laikinuosiuose namuose.
„Tik žinok, kad už nakvynę ir laikinuosiuose namuose reikia mokėti, todėl gavęs pašalpą neišlaidauk“, – Rimą pamokė V.Dervinis ir liepė vėl čia užsukti prieš darbo pabaigą.
Sužinojęs, kad po pareigūno skambučio pašalpą jau gaus, Rimas Probacijos skyriuje neužsibuvo.
Į Socialinių paslaugų skyrių dėl pašalpos išmokėjimo paskambinęs V.Dervinis iškart ėmė Rimui ieškoti ir būsto.
Čia laukė nemaloni žinia – paaiškėjo, kad laikinuosiuose namuose laisvų vietų nėra.
Pareigūnas paskambino dar keliems būstą anksčiau jo probuotiems asmenims nuomojusiems pakruojiečiams, tačiau vėl išgirdo neigiamą atsakymą.
Tada V.Dervinis nusprendė apsilankyti Lauko gatvėje esančiame name, kurio šeimininkas, jo žiniomis, pigiai nuomoja kambarius.
Davė užduočių ir benamiui
Paieškoti būsto V.Dervinis nusprendė per pietus. Kartu su kolega apžiūrėti kitą jai žinomą namą, kur taip pat nuomojami kambariai, pasišovė ir E.Maslauskienė.
Dar prieš išvykstant ieškoti būsto Rimui, šis vyras vėl pasirodė Probacijos skyriuje. Vos peržengęs slenkstį Rimas iškart pasigyrė, kad gavęs pašalpą tuoj pat atidavė skolas.
Sužinojęs, kad vietos laikinuosiuose namuose nėra, vyras pernelyg nenuliūdo, juolab kad V.Dervinis užsiminė ieškosiąs, kas galėtų išnuomoti kambarį.
„Tu, Rimuk, matai, kad mes dėl tavęs stengiamės, tai pasistenk ir pats – užsuk į kelis kiemus ir pasiteirauk, ar nenuomoja ten kas kokio kampo“, – paliepė Rimui V.Dervinis ir nurodė vietas, kur būtų galima ieškoti nuomojamo būsto.
Užduotį gavęs Rimas dingo taip pat greitai, kaip ir pasirodė.
Į būsto paieškas – nuosavu automobiliu
Ieškoti būsto benamiui V.Dervinis išvažiavo savo automobiliu.
„Tarnybinį automobilį dalijamės su kolegomis iš Radviliškio skyriaus. Vieną mėnesį tarnybiniu automobiliu naudojamės mes, kitą – radviliškiečiai.
Turėdami automobilį stengiamės apvažiuoti atokiau gyvenančius prižiūrimuosius. Kai jo neturime, verčiamės kaip išmanydami.
Kartais mums pagelbsti policija, kartais tenka naudotis savo automobiliu“, – paaiškino V.Dervinis.
Kartu su E.Maslaukiene per pietų pertrauką dviejose vietose apsilankiusiam V.Derviniui surasti būsto Rimui nepavyko.
Kambarius Lauko gatvės name nuomojantis vyras buvo išvykęs, nepavyko rasti ir kitoje vietoje kambarius nuomojančio žmogaus.
Pakeitė požiūrį į probuojamus asmenis
Pareigūno karjerą policijos komisariate pradėjęs, iš kelių policijos į Pataisos darbų inspekciją 1999 metais dirbti perėjęs V.Dervinis sakė, kad suvokimas, kaip reikia dirbti su tokiais žmonėmis, pasikeitė iš esmės.
„Pradėjęs dirbti maniau, kad svarbiausia yra griežta kontrolė, o ne pagalba. Sakiau, kad prasižengusius reikia sodinti, o ne stengtis jiems padėti. Bedirbant ir matant šio darbo rezultatus mano požiūris pasikeitė“, – sakė V.Dervinis.
Pareigūnas nusišypsojo prisiminęs iš kelių policijos į Pataisos darbų inspekciją pereiti pasiūliusio viršininko žodžius apie čia jo lauksiantį „ramesnį darbą“.
„Palyginęs ankstesnį ir dabartinį savo darbą galiu pasakyti, kad Probacijos tarnyboje dirbti nepalyginamai sunkiau.
Vienu metu teismams ėmus atidėti bausmės vykdymą ilgesniam terminui mano žinioje buvo apie 300 bylų.
Šiuo metu krūvis yra mažesnis. Spalio 1 dieną Pakruojo rajono probacijos skyriuje, kuriame mes dirbame kartu su Erika, buvo prižiūrimi 109 asmenys“, – sakė V.Dervinis.
