„Sprendimas mažinti paramą pabėgėliams mums kelią
susirūpinimą, kadangi einama visai priešinga kryptimi, nei buvo
rekomenduojama. Sprendimas mažinti paramą kelia susirūpinimą dėl
apgyvendinimo galimybių bei kitų pabėgėlių integracijos
perspektyvų Lietuvoje“, – BNS sakė JT Pabėgėlių agentūros
atstovė Lietuvoje Renata Kuleš.
Lapkričio 18-ąją socialinės apsaugos ir darbo ministrė
Algimanta Pabedinskienė sugriežtino tvarką, pagal kurią
trumpinamas pabėgėlių integracijos laikas, atsisakoma galimybės
pratęsti išmokas kai kurioms pabėgėlių grupėms iki penkerių
metų, pačios išmokos mažinamos pusiau praėjus pusmečiui.
„Skiriant finansines išmokas, turėtų būti apsvarstyta
specifinė pabėgėlių situacija šalyje, finansinė pagalba turėtų
veikti kaip stiprinanti priemonė, kuri palengvina integracijos
procesą. Laikyti pabėgėlius ties skurdo riba yra neproduktyvu, tai
sulėtintų integracijos procesą ir iš tiesų ateities perspektyvoje
gali tik labiau paskatinti priklausymą nuo socialinių išmokų
(...).Bet kokie svarstymai dėl išmokų mažinimo yra ne tik
neproduktyvūs, bet taip pat kelia klausimą dėl žmogaus teisių
užtikrinimo“, – JT organizacijos poziciją BNS perdavė R.Kuleš.
Anot jos, 2013 metais organizacijos atliktas tyrimas dėl
pabėgėlių integracijos Lietuvoje nurodė integracijos proceso
iššūkius ir pateikė rekomendacijas pabėgėlių integracijos
tobulinimui pagal kitų šalių gerąsias praktikas.
Agentūra pabrėžia, kad pabėgėliai neturi lygių galimybių
kaip Lietuvos piliečiai savo pačių pastangomis pasiekti
„adekvatų gyvenimo lygio standartą“. Nurodoma, jog pabėgėliai
turi įveikti praeities persekiojimo traumas, persikėlimo padarinius,
kalbos ir kultūros barjerus ir dažnai priešišką aplinkinių
nuomonę. Dėl to jiems, labiau nei įprastai, yra reikalinga
specializuota parama, kol jie patys galės gauti pajamas.
Organizacija taip pat akcentuoja, kad tarptautinė teisės
požiūriu, parama pabėgėliams turi būti grįsta materialinės
lygybės ir nediskriminavimo principu, kuris neleidžia vienodai
elgtis su asmenimis, kurie yra skirtingose situacijose, o Lietuvos
piliečių ir pabėgėlių situacija esą yra išties skirtinga.
Lietuva taip pat raginama papildomai stiprinti pabėgėlių
lietuvių kalbos mokymą bei gerinti galimybes pabėgėliams
konkuruoti darbo rinkoje.
SADM sprendimu, vienkartinė pašalpa pabėgėlių įsikūrimui
savivaldybėje nuo dabar skiriamų 456 eurų sumažinama iki 204
eurų, atitinkamai sumažintos pašalpos vaikui ir šeimai.
Pavyzdžiui, šeimai įsikūrimui bus galima skirti ne daugiau 612
eurų – iki šiol ši suma buvo 1140 eurų.
Šiuo metu skiriamos kasmėnesinės išmokos – 204 eurai vienam,
306 eurai dviems ir 408 eurai trims asmenims – praėjus pusmečiui
atitinkamai mažės iki 102, 204 ir 306 eurų. Jei asmenų šeimoje
daugiau nei trys, už kiekvieną papildomą šeimos narį iki šiol
buvo papildomai skiriamas 51euras. Ši suma po 6 mėnesių gyvenimo
savivaldybėje taip pat sumažėja pusiau – iki 26 eurų. Taip pat
įvestos išmokų „lubos“ – nepaisant to, kiek bus šeimos
narių, kasdienėms reikmėms viena šeima galės gauti ne daugiau nei
510 eurų.
Sumažintos išmokos Lietuvoje integruojamiems pabėgėliams bus
skiriamos jau nuo gruodžio.
SADM taip pat nuo 6 iki 3 mėnesių sutrumpino integracijos
terminą Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje, savivaldybėse
paliktas 12 mėnesių integracijos laikas, tačiau panaikinta dabar
esanti teisė jį pratęsti iš viso iki 5 metų.