„Aš manau, kad sprendimas buvo neapgalvotas, ir tikiuosi, kad
dar ne vėlu jį peržiūrėti, ir niekas negali tikriausiai nuvertinti
ar paneigti itin reikšmingo V. Landsbergio vaidmens siekiant
Lietuvos laisvės ir atkuriant valstybingumą“, – antradienio rytą
interviu LRT radijui sakė Ministras Pirmininkas.
Pasak Premjero, visi politikai, nepaisant partijų programų,
ideologinių skirtumų, savo sprendimus turi grįsti ne emocijomis, o
vadovaudamiesi istoriniu sąmoningumu ir objektyviais mūsų laisvės
kovos faktais. A. Butkevičius pats teigė asmeniškai prisimenantis
1989-uosius metus, kai dar pats dalyvavo Sąjūdžio veikloje,
laikotarpį iki 1991-ųjų – šiame laikotarpyje niekas negali
nuneigti V. Landsbergio vaidmens svarbos, todėl, Premjero teigimu,
profesorius turėtų būtų įvertintas, pripažintas.
„Kaip tai padaryti, aš manau, kad mes, politikai, turėtume
sugrįžti prie šito klausimo, užbaigti, taip pasakyčiau, padėti į
šalį ambicijas ir grįžti dar kartą prie svarstymo dėl Laisvės
premijos suteikimo V. Landsbergiui“, – teigė A. Butkevičius.
ELTA primena, kad prieš savaitę, antradienį, Seimas nepritarė
siūlymui 2015 metų Laisvės premiją paskirti V. Landsbergiui.
Po svarstymo už šį Seimo Pirmininko pavaduotojos, Laisvės
premijų komisijos pirmininkės Irenos Degutienės pristatytą Seimo
nutarimo projektą balsavo 53 Seimo nariai, prieš buvo 13, susilaikė
48 parlamentarai. Nepritarus projektui po svarstymo, jis grąžintas
komisijai tobulinti.
Parlamentui nepritarus Laisvės premijų komisijos siūlymui
šiemetinę premiją skirti pirmajam faktiniam Lietuvos vadovui po
Nepriklausomybės atkūrimo V. Landsbergiui, atsistatydino didžioji
dalis komisijos narių. Kritiškai vertindami šį žingsnį ir
suprasdami išreikštą nepasitikėjimą Laisvės premijų komisija,
drauge su Irena Anna Gasperavičiūte, Nikolajumi Medvedevu ir Ona
Valiukevičiūte iš Laisvės premijų komisijos narių atsistatydino
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Saulius Pečeliūnas ir
Povilas Urbšys. Po nepavykusio balsavimo iš Laisvės komisijos
pirmininkės pareigų paskelbė pasitraukianti konservatorė Irena
Degutienė, taip pat komisijos narė liberalė Dalia Kuodytė.
Reaguojant į premijos neskyrimą V. Landsbergiui, visuomenėje
pradėjo plisti simbolinė solidarumo akcija, raginanti pasirišti po
kaklu tautinę juostelę, – V. Landsbergio neatskiriamą aksesuarą.
Kad „nei laisvės, nei istorijos nesuklastosi“, yra pareiškusi ir
Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Laisvės premija kiekvienais metais teikiama Laisvės gynėjų
dieną – sausio 13-ąją.
Pirmoji Laisvės premija 2011 m. skirta Rusijos kovotojui už
laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui, antroji
– 2012 m. skirta Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui, „45-ių
pabaltijiečių memorandumo“ iniciatoriui, politiniam kaliniui
Antanui Terleckui, trečioji – 2013 m. skirta kovotojui už Lietuvos
laisvę ir žmogaus teises, aktyviam Lietuvos neginkluoto
pasipriešinimo dalyviui, politiniam kaliniui, pogrindinės spaudos
leidinio „Lietuvos katalikų Bažnyčios kronikos“ steigėjui,
redaktoriui, Tikinčiųjų teisių gynimo katalikų komiteto nariui,
arkivyskupui Sigitui Juozui Tamkevičiui, ketvirtoji – 2014 m.
skirta Lenkijos visuomenės veikėjui, disidentui, vienam iš
„Solidarumo“ lyderių, žurnalistui, eseistui ir politikos
publicistui, Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam
redaktoriui Adamui Michnikui.