Lietuva pateko į vidutinės korupcinės rizikos grupę ir
pasirodė prasčiau nei Latvija ir Lenkija“, – teigiama
organizacijos pranešime spaudai.
Vertinime pabrėžiama, kad trūksta viešai prieinamos
informacijos apie Generalinės inspekcijos, kuri Krašto apsaugos
ministerijoje atsakinga už vidinę korupcijos kontrolę, darbo
kokybę ir rezultatus. Taip pat neaišku, kiek saugi yra karštoji
linija, kuria galima pranešti apie galimus piktnaudžiavimus.
Korupcijos rizikos išlieka ir leidžiant gynybai skirtą
biudžetą. Lietuvai siekiant didinti gynybai skiriamas lėšas iki 2
proc. BVP, rekomenduojama užtikrinti didesnį pirkimų skaidrumą ir
stebėseną. Lietuvoje vis didesnė viešųjų pirkimų dalis sulaukia
tik vieno tiekėjo pasiūlymo. Viešųjų pirkimų tarnybos
duomenimis, 2013 metais neįvyko nė vienas atviras konkursas, o 43
proc. visų pirkimų sulaukė tik vieno pasiūlymo. 2014 metais
atvirų konkursų taip pat nebuvo, o vieno tiekėjo pasiūlymo
sulaukė 57 proc. pirkimų.
Tuo metu daugumai vertintų NATO šalių trūksta parlamentinės
kontrolės prekiaujant karine technika bei vertinant žvalgybos
institucijų veiklą.
Tyrime vertinta, kaip šalys siekia išvengti korupcijos
politiniame, finansų, personalo, karinių operacijų ir įsigijimų
lygmenyse. Mažiausiai korupcijos rizikų turinčios šalys priskirtos
grupei A, daugiausiai – grupei F. Lietuva pateko į grupę C,
Latvija ir Lenkija – į grupę B. Jungtinė Karalystė yra
vienintelė šalis, patekusi į A grupę.
2015 metais tyrime vertintos šios NATO šalys: Jungtinė
Karalystė, Belgija, Kanada, Vokietija, Danija, Latvija, Nyderlandų
Karalystė, Norvegija, Lenkija, JAV, Bulgarija, Kroatija, Čekija,
Prancūzija, Graikija, Vengrija, Italija, Lietuva, Ispanija,
Portugalija ir Turkija. NATO partnerės: Suomija, Šveicarija,
Austrija, Bosnija ir Hercogovina, Gruzija, Serbija, Švedija,
Armėnija, Ukraina, Afganistanas, Azerbaidžianas, Uzbekistanas.
Gynybos sektoriaus skaidrumo tyrimą atliko „Transparency
International“ tyrėjai Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvoje,
rezultatai buvo siunčiami ir Krašto apsaugos ministerijai. KAM
atstovai turėjo galimybę peržiūrėti ir tikslinti Lietuvos
įvertinimus.