Lietuva pateko į vidutinės korupcinės rizikos grupę ir pasirodė prasčiau nei Latvija ir Lenkija“, – teigiama organizacijos pranešime spaudai.
Vertinime pabrėžiama, kad trūksta viešai prieinamos informacijos apie Generalinės inspekcijos, kuri Krašto apsaugos ministerijoje atsakinga už vidinę korupcijos kontrolę, darbo kokybę ir rezultatus. Taip pat neaišku, kiek saugi yra karštoji linija, kuria galima pranešti apie galimus piktnaudžiavimus.
Korupcijos rizikos išlieka ir leidžiant gynybai skirtą biudžetą. Lietuvai siekiant didinti gynybai skiriamas lėšas iki 2 proc. BVP, rekomenduojama užtikrinti didesnį pirkimų skaidrumą ir stebėseną. Lietuvoje vis didesnė viešųjų pirkimų dalis sulaukia tik vieno tiekėjo pasiūlymo. Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, 2013 metais neįvyko nė vienas atviras konkursas, o 43 proc. visų pirkimų sulaukė tik vieno pasiūlymo. 2014 metais atvirų konkursų taip pat nebuvo, o vieno tiekėjo pasiūlymo sulaukė 57 proc. pirkimų.
Tuo metu daugumai vertintų NATO šalių trūksta parlamentinės kontrolės prekiaujant karine technika bei vertinant žvalgybos institucijų veiklą.
Tyrime vertinta, kaip šalys siekia išvengti korupcijos politiniame, finansų, personalo, karinių operacijų ir įsigijimų lygmenyse. Mažiausiai korupcijos rizikų turinčios šalys priskirtos grupei A, daugiausiai – grupei F. Lietuva pateko į grupę C, Latvija ir Lenkija – į grupę B. Jungtinė Karalystė yra vienintelė šalis, patekusi į A grupę.
2015 metais tyrime vertintos šios NATO šalys: Jungtinė Karalystė, Belgija, Kanada, Vokietija, Danija, Latvija, Nyderlandų Karalystė, Norvegija, Lenkija, JAV, Bulgarija, Kroatija, Čekija, Prancūzija, Graikija, Vengrija, Italija, Lietuva, Ispanija, Portugalija ir Turkija. NATO partnerės: Suomija, Šveicarija, Austrija, Bosnija ir Hercogovina, Gruzija, Serbija, Švedija, Armėnija, Ukraina, Afganistanas, Azerbaidžianas, Uzbekistanas.
Gynybos sektoriaus skaidrumo tyrimą atliko „Transparency International“ tyrėjai Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvoje, rezultatai buvo siunčiami ir Krašto apsaugos ministerijai. KAM atstovai turėjo galimybę peržiūrėti ir tikslinti Lietuvos įvertinimus.
