Ką veikia Probacijos tarnybos pareigūnai, pamėgino išsiaiškinti vieną darbo dieną su Pakruojo rajono probacijos skyriaus vyresniąja inspektore 44 metų Erika Maslauskiene ir jos kolega 43 metų Vygandu Derviniu praleidęs lrytas.lt žurnalistas.
Šiandien baigiamas pasakojimas apie šių pareigūnų darbą.
Pašaukimas – padėti žmonėms
V.Dervinio kolegė E.Maslauskienė į Probacijos skyrių atėjo dirbti jau turėdama aštuonerių metų darbo patirtį su psichikos problemų turinčiais žmonėmis.
„Supratau, kad mano pašaukimas – dirbti su žmonėmis ir jiems padėti.
Kai manęs paklausia, kaip galiu dirbti su nusikaltėliais, atakau, kad matau prasmę. Galiu pakartoti posakį – kas tavęs nenužudo, tas tave užgrūdina.
Esu ne kartą sakiusi, kad praradusi tikėjimą savo darbu ir misija nedvejosiu ir iškart pasiprašysiu atleidžiama. O kol kas esu patenkinta tuo, ką čia darau.
Aš turėjau įdomios patirties ir dirbdama pensione su psichikos negalią turinčiais žmonėmis, turiu jų ir čia šiame darbe.
Esu nukentėjusi nuo nusikaltėlių – 2008 metais buvo pavogtas mano automobilis. Vis dėlto ir tokia skaudi patirtis mano požiūrio į žmones, kuriems taikoma probacija, nepakeitė“, – sakė E.Maslauskienė.
Pasak pareigūnės, byla – tai ne į vieną aplanką sugulę dokumentai, o žmogaus istorija.
„Man patinka dirbti su žmonėmis, jiems padėti. Jei pamatai, kad tavo patarimų paklausiusio žmogaus gyvenimas keičiasi į gera, nuoširdžiai pasidžiaugi, tačiau kartais turi nuleisti galvą ir pripažinti, kad nepasisekė“, – sakė E.Maslauskienė.
Mušamos moterys gina skriaudikus
Didelę darbo patirtį turinti pareigūnė sakė, kad skaudžiausia matyti, kaip žmonės nepasinaudoja suteiktu šansu.
„Tai susiję ne tik su nusikaltimą padariusiais ir pasitaisyti nenorinčiais žmonėmis, bet ir su nusikaltimų aukomis.
Labiausiai gaila nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusių moterų. Įstatymas tokioms moterims suteikia puikių galimybių nutraukti saitus su smurtautoju ir pradėti normalų gyvenimą, tačiau aš pažįstu tik dvi, kurios pasinaudojo įstatymo suteiktomis galimybėmis, pasidalijo turtą ir paliko jas terorizavusius vyrus. Visos kitos liko gyventi su smurtautojais“, – atsiduso E.Maslauskienė.
Pareigūnė sakė nesuprantanti moterų, kurios patyrusios smurtą kviečiasi policiją, o kai smurtautojai sulaukia bausmės, tampa jų užtarėjomis ir priekaištauja pareigūnams.
Už grotų rado geresnį gyvenimą
E.Maslauskienė sakė, kad bendraudama su probuojamaisiais visada akcentuoja atsakomybės už padarytą nusikaltimą neišvengiamumo principą, tačiau niekada nesidžiaugia, kai žmogus, kuriam stengėsi padėti, vėl suklumpa ir patenka už grotų.
Pareigūnė prisiminė tik vieną išskirtinį atvejį, kai pasiuntus į pataisos namus jos prižiūrimą asmenį tarsi akmuo nuo širdies nukrito.
„Šis su valdinga sugyventine gyvenęs žmogus per gėrimą neteko vaikų, vėliau buvo apkaltintas sunkiu nusikaltimu.
Jo gyvenimo sąlygos buvo tiesiog pasibaisėtinos. Kai su seniūnijos darbuotojų pagalba pavyko padėti ir vyras pradėjo gauti socialinę pašalpą, šį kaimo kvaileliu pravardžiuotą lėtapėdį ėmė terorizuoti sugyventinė.
Moteris iš sugyventinio imdavo reikalauti pinigų, o jų negavusi griebdavo telefoną ir kviesdavo policiją, atvykusiems pareigūnams aiškindavo, kad gyvenimo draugas smurtauja. Sugyventinės terorizuojamas vyras palūžo, ėmė gerti, pažeisti jam skirtus įpareigojimus.
Kai galiausiai šis vyras buvo pasiųstas į pataisos namus, aš netgi nudžiugau – žmogus bus bent jau pavalgęs, miegos švariuose pataluose ir nepatirs sugyventinės teroro.
Prieš patenkant jam už grotų policija į namus dėl šeiminių vaidų buvo kviečiama kelis kartus per savaitę – ten viskas būtų pasibaigę tragiškai.
Nežinia, kaip to žmogaus gyvenimas būtų susiklostęs, jie jis būtų gyvenęs kitoje aplinkoje.
Šis vyras įsiminė nuoširdumu, jis labai mylėjo savo vaikus. Per girtavimą atžalų netekęs vyras jų nepamiršo – prieš šventes pasidžiaugdavo, kad vaikams gali bent jau išsiųsti atvirukus“, – sukrečiamą gyvenimo istoriją prisiminė E.Maslauskienė.
Darbas vyksta ir naktį
Darbo diena Pakruojo rajono probacijos skyriuje prasideda nuo Burtų knyga praminto kalendoriaus, kuriame surašyti neatidėliotini tos dienos susitikimai ir pokalbiai su prižiūrimais asmenimis, skaitymo.
„Diena dienai nelygi. Mes nežinome, kiek gausime teismo sprendimų, kiek bylų atguls ant mūsų stalo.
Pirmąją dienos pusę stengiamės skirti pokalbiams su probuojamaisiais, jų problemų sprendimui.
Vėliau dar laukia jų asmens bylų tvarkymas, planų kūrimas, susipažinimas su iš teismo ar seniūnijų mus pasiekusia informacija apie probuojamuosius. Laiko reikia skirti ir teikimų teismui rašymui.
Be to, mūsų laukia naktiniai patikrinimai, į kuriuos vykstame kartu su policijos pareigūnais.
Per tokius patikrinimus mes ne tik įsitikiname, ar probuojamasis vykdo įpareigojimus, bet ir galime geriau susipažinti su jo aplinka, žmonėmis, taigi ir geriau jį pažinti.
Galiausiai darbo dienos planą gali sugriauti ar stipriai pakoreguoti nenumatytas atvejis – šiandien taip nutiko bandant išspręsti Rimo problemas. Matydami, kad žmogui reikia neatidėliotinos pagalbos, kitus darbus pastumiame į šoną ir pirmiausia stengiamės padėti jam“, – sakė E.Maslauskienė.
Nakvoti lauke nebeteko
Probacijos skyriaus pareigūnų pastangos padėti Rimui nenuėjo veltui – benamiui nakvoti lauke nebeteko.
Vakare Rimui vėl užsukus į Probacijos skyrių V.Dervinis kartu su juo nuvažiavo į Lauko gatvę ir įkalbėjo šeimininką apnakvindinti ūkiniame pastate įrengtame kambaryje.
„Iš pradžių šeimininkas baiminosi, kad pas jį apsigyvenęs Rimas nepradėtų girtauti.
Patikinau, kad to nebus, nes Rimą teismas įpareigojo negerti. Priešingu atveju už pakartotinį teismo įpareigojimo nepaisymą šio vyro lauktų bausmė.
Šeimininkas pageidavo ir avanso už nuomą. Kadangi didžiąją gautos socialinės pašalpos dalį Rimas išleido grąžindamas skolas, pamėginsiu tarpininkauti, kad šiam bėdžiui dar būtų skirta vienkartinė pašalpa.
Jei žmogus pajus, kad juo rūpinamasi, manau, neliks skolingas ir kiaulystės neiškrės“, – vylėsi V.Dervinis.
Teistą nuomininką išvijo lauk
Kaip pavyko sužinoti vėliau, Rimo džiaugsmas dėl gautos pastogės truko neilgai.
Jau kitą dieną išsiaiškinęs, koks nuomininkas apsistojo, namo šeimininkas pasikvietė Rimą ir tiesiai šviesiai pasakė: „Vieną naktį permiegoti leidau, bet daugiau čia tavęs nebenoriu matyti.“
Išvytas bėdžius vėl kreipėsi pagalbos į Probacijos skyriaus pareigūnus.
V.Dervinis jo kontroliuojamam vyrui patarė nusipirkti skelbimų laikraštį ir vėl užsukti į kabinetą.
„Paskambinus keliais skelbime nurodytais telefono numeriais pavyko rasti žmogų, kuris sutiko ne tik Rimui duoti pastogę, bet ir parūpinti darbo.
Pasikalbėjus paaiškėjo, kad Rimas – jau antras į probacijos įskaitą įtrauktas žmogus, kuriam šis geradarys sutiko padėti.
Džiugu, kad keičiasi ne tik mūsų darbo principai su tokiais žmonėmis, bet ir visuomenės požiūris.
Džiugu, kad stogą virš galvos ir darbą gavęs Rimas savo poreikius galės patenkinti nenusikalsdamas. Gal ši patirtis jam taps naujo kelio pradžia.
Nurašytų žmonių mes neturime ir tikime, kad pasikeisti gali net užkietėjęs nusikaltėlis“, – sakė V.Dervinis.
