Tai jie padarė netrukus po to, kai Seimo Etikos ir procedūrų komisija ketvirtadienį nusprendė, kad komisija vis dar gali tęsti darbą – tobulinti nutarimo projektą, kuriuo Seimas atmetė jos siūlymą Laisvės premiją skirti V.Landsbergiui.
Etikos sargų duomenimis, net ir atsistatydinus komisijos pirmininkei Irenai Degutienei komisijoje vis dar yra dauguma – iš 13 narių atsistatydinimo pareiškimus esą parašė šeši.
Todėl etikos sargams vadovaujantis Lenkų rinkimų akcijos atstovas Leonardas Talmontas svarstė, kad skubiai susirinkusi komisija gali iš naujo priimti sprendimą, kam skirti Laisvės premiją. „Komisija susirenka ir tobulina, o kokia pavardė ten atsiras, ar V.Landsbergio, ar Valdo Adamkaus, ar dar kitų žmonių, čia jau komisijos sprendimo reikalas“, – ketvirtadienį aiškino etikos sargas, nors Laisvės premijos įstatymas numato, kad išvadą dėl laureato komisija Seimui turi pateikti iki lapkričio 23 dienos.
Bet jau tą pačią dieną paaiškėjo, kad komisija nieko pakeisti negali, nes joje nėra kvorumo. Prie šešių atsistatydinimo pareiškimus jau parašiusių komisijos narių ketvirtadienį prisidėjo buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo narys Nikolajus Medvedevas, kuris anksčiau tokius ketinimus buvo perdavęs žodžiu.
Ketvirtadienio vakarą iš komisijos taip pat pasitraukė du Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos į ją deleguoti atstovai – Mantas Zakarka ir Emilis Remeikis. „Taip, valdyba pritarė mūsų atsistatydinimui iš komisijos ir pasiūlė Seimui kuo greičiau formuoti naują. Seimas taip pat turėtų ieškoti teisinio reguliavimo, kad daugiau tokios situacijos nepasikartotų. Įstatymui tikrai trūksta aiškumo“, – portalui tvirtino M.Zakarka.
Už Laisvės premijos skyrimą V.Landsbergiui pasisakantis premjeras Algirdas Butkevičius ketvirtadienį vylėsi, kad sprendimą dėl šios premijos likimo pateiks Seimo etikos sargai.
Socialdemokratų lyderis kritikavo savo partijos bičiulius už tai, kad nepalaikė siūlymo premiją skirti V.Landsbergiui, ir žadėjo juos perkalbėti, tačiau premjerui nesiseka to padaryti.
Neoficialiomis žiniomis, didesnė Seimo Socialdemokratų frakcijos dalis tam kategoriškai priešinasi ir įrodinėja premjerui, kad tokį jų balsavimą palaiko dauguma rinkėjų.
Gelbėti situaciją mėgino socialdemokratas Juras Požela, ketvirtadienį pradėjęs rinkti kolegų parašus naujam Seimo nutarimo projektui, kuriuo, šiek tiek pakoregavus dokumento tekstą, premiją siūloma skirti tam pačiam V.Landsbergiui.
Tačiau jis surinko tik devynių Seimo narių parašus. „Po Seimo Etikos ir procedūrų komisijos sprendimo nebuvo prasmės jų daugiau rinkti“, – teigė parlamentaras ir pripažino, kad net ir po A.Butkevičiaus raginimų frakcijoje nėra didžiulio palaikymo skirti premiją V.Landsbergiui.
Laisvės premiją Lietuvos Seimas įsteigė 2011 metų rugsėjo 15 dieną. Premija siekia 5 tūkst. eurų. Ji teikiama kasmet sausio 13-ąją per iškilmingą Laisvės gynėjų dienos minėjimą.
Pirmoji Laisvės premija buvo skirta Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui, antroji – Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui politiniam kaliniui Antanui Terleckui, trečioji – pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“ steigėjui arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui. Ketvirtoji premija pernai įteikta Lenkijos disidentui, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui Adamui Michnikui.
Šiemet komisija laureatu gauti premiją išrinko pirmąjį atkurtos Lietuvos faktinį vadovą, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininką V.Landsbergį, tačiau Seimas daugiausia socialdemokratų ir „darbiečių“ balsais prieš kelias savaites šį siūlymą atmetė.
