Kelis kartus anksčiau teista šeima už narkotikų platinimą trejiems metams buvo pasiųsta į kalėjimą. Tačiau paaiškėjo, kad jie nekalti.
Suklastojo bylą
Kaip rašo portalas Delfi.lt, profesionaliai suklastojus bylą ir papirkus tariamą slaptą liudininką, dėl prekybos narkotikais buvo nuteisti sutuoktiniai iš Šiaulių – Tatjana Malinauskienė ir Ričardas Malinauskas.
Neteisingai apkaltinti šiauliečiai už grotų praleido daugiau nei vienerius metus. Kad už grotų sėdi nekalti asmenys, buvo susigriebta šių metų pavasarį, o birželio mėnesį laikinai generalinio prokuroro pareigūnas einantis Darius Raulušaitis kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, prašydamas panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį nuteistiems šiauliečiams.
„Akivaizdu, kad nesuveikė pačios policijos kontrolės mechanizmai. Kita vertus, pritrūko prokurorinės priežiūros ir kontrolės, galiausiai – teisingumo pritrūko ir teismams. Pripažįstant mūsų visų darbo broką, tenka pasidžiaugti tuo, kad teisėsauga – tiek policija, tiek prokuroras ir Aukščiausias teismas, rado savyje stiprybės tą klaidą ištaisyti“, – sakė generalinio prokuroro pareigas laikinai einantis Darius Raulušaitis.
Nekaltus žmones LAT išteisino po daugiau nei keturių mėnesių.
Prekiavo narkotikais
Viskas prasidėjo dar 2012 metais, gavus anonimo informaciją, kad Šiaulių Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro Narkotikų kontrolės skyriaus pareigūnai, turintys kovoti su narkotikų prekyba, toli gražu to nedaro.
„Nuo 2012 m. turėjome įtarimų, kad šie pareigūnai klastojo bylas. Išaiškinome ne vieną tokį ikiteisminį tyrimą, kur buvo suklastotos bylos, suklastoti įrodymai“, – Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Andžejus Roginskis.
„Turėjome duomenų, kad jie ketino plėsti savo nusikalstamos veikos ribas“.
Narkotinių medžiagų nesąžiningi pareigūnai gaudavo įvairiais būdais – pasisavindavo konfiskuotų narkotikų, taip pat vogdavo iš kitų nusikaltėlių. Šiaulių AVPK pareigūnai nepastebėjo konfiskuotų kvaišalų trūkumo, nes jie būdavo pakeičiami kuo nors kitu.
Nesąžiningų pareigūnų byla teismą pasiekė praėjusių metų liepą. Iš viso byloje – 14 policininkų pavardžių. Visi kaltinamieji – labai patyrę, o jų darbo stažas – nuo 8 iki 19 metų.
Teismai viską padarė teisingai
Kaip sakė LAT pirmininkas Rimvydas Norkus, tai sudėtinga tema ne tik dėl to, kad atskleidžiamas teisėsaugos institucijų darbo brokas, bet ir dėl pačių asmenų, kurie turėjo atlikti realias laisvės atėmimo bausmes už tai, ko nepadarė.
„Ar galima išvengti tokių situacijų? Greičiausiai ne. Niekas nėra apsaugotas nuo to, kad liudytojas gali meluoti ir tos aplinkybės gali išaiškėti vėliau“, – sakė LAT vadovas.
Tačiau jis džiaugėsi tuo, kad šiuo atveju teisėsaugos institucijų mechanizmas suveikė taip, kaip numatyta įstatymuose. Generalinis prokuroras nustatė, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra paremtas melagingais liudytojo parodymais, todėl kreipėsi į teismą, dėl proceso atnaujinimo.
„Buvo konstatuota, kad tos aplinkybės ir situacijos buvo tokios, kad teismai negalėjo nesivadovauti ir nesiremti tai parodymais, kurie buvo. Tik vėliau paaiškėjo, kad jie buvo suklastoti“, – sakė prokuroras D.Raulušaitis.
Kodėl prireikė daugiau nei 4 mėnesių, kad LAT priimtų išteisinamąjį nuosprendį? R.Norkus sakė, kad LAT veikė pagal tam tikras procedūras.
„LAT yra institucija, kuri deda galutinį tašką byloje. Tai nėra institucija kuri štampuoja pareigūnų pateiktus parašymus. Visos aplinkybės turi būti išsiaiškintos. Bylos nagrinėjimas LAT vyko gerokai trumpiau, nei įprastai nagrinėjamos bylos“, – sakė jis.
Skubos tvarka – nesvarstė
Pagal įstatymus, prioritetas tokioms byloms nėra suteikiamas. Tačiau R.Norkus sutiko, kad erdvės tobulinti įstatymus – yra. Vienas iš variantų – generaliniui prokurorui kreipiantis į teismą dėl analogiško atvejo, būtų sustabdytas nuosprendžio vykdymas.
„Šiuo metu tokios galimybės nėra. Asmuo turi atlikti laisvės atėmimo bausmę iki tol, kol LAT nepadės galutinio taško. Tai – teisinio reguliavimo spraga“, – kalbėjo R.Norkus.
Jis pabrėžė, kad iš prokuratūros nebuvo prašymo, kad sutuoktinių iš Šiaulių byla būtų prioritetinė. Anot prokuroro D.Raulušaičio, nėra tokios praktikos, kad prokurorai nurodinėtų teismams, kaip jie turėtų nagrinėti bylas.
„Bet kuriuo atveju bylos nagrinėjimas nebūtų įvykęs nei per savaitę, nei per mėnesį. Mes dedame galutinį tašką byloje, todėl visos aplinkybės turi būti ištirtos, išsamiai įvertintos“, – sakė LAT vadovas.
Šiuo metu yra tiriamos dar keletas bylų, kur įtariama, kad yra suklastoti įrodymai. Tai kartu su Generaline prokuratūra tiria Imuniteto valdyba.
„Bet koks signalas apie suklastotą veiksmą, yra tiriamas itin kruopščiai“, – tikino prokuroras D.Raulušaitis.
Jis džiaugėsi, kad prokurorai dėmesingai sureagavo į anoniminį pranešimą. Prokurorui buvo sunku suvokti kad visas organizuoto nusikaltimų skyrius gali veikti kaip grupuotė ir pardavinėti narkotikus.