Atrodytų, tai gera žinia ir teisėsaugininkams, ir pedagogams, o ir Vyriausybę dėl per didelio biudžeto deficito kritikuojantys finansų ekspertai turėtų aprimti.
Tačiau jokios euforijos nejusti. Teisėsaugininkai tyli, o pedagogai šaukia, kad pridėta per mažai. Ne tik šaukia, bet ir rengiasi streikuoti – įspėjamasis streikas planuojamas kitą savaitę, kai Seimas antrą kartą svarstys 2016-ųjų biudžetą.
Mat Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) nepavyko susitarti su profesinėmis sąjungomis dėl pedagogų darbo sąlygų ir algų.
Vyriausybė sutinka kilstelėti mokytojams algas apie 3 proc., bet jie reikalauja didinti jas bent 5 proc., ikimokyklinio ugdymo pedagogams bus pridurta 7 proc., o reikalavimai aukštesni – 10 procentų.
Profesinės sąjungos kelia ir daugiau reikalavimų – atkurti mokinio krepšelį iki 2009 metų lygio, ikimokyklinio ugdymo pedagogų algas artinti prie mokytojų uždarbio, kelti kitų švietimo darbuotojų atlygį.
ŠMM skaičiuoja, kad visiems pedagogų reikalavimams tenkinti kitais metais reikėtų švietimui papildomai skirti per 100 mln. eurų. Tiek pinigų pridėti FM nesirengia, ypač kai Valstybės kontrolė (VK) siūlo mažinti kitų metų biudžeto deficitą iki 0,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o tam reikėtų išlaidas dar ir nukirpti 150 mln. eurų.
Kitaip sakant, Vyriausybė spaudžiama iš visų pusių. Nesiliauja parlamentarų ginčai dėl valstybės tarnautojų bazinės algos atkūrimo iki prieš krizę buvusio lygio. Seimo nariai ir komitetai 2016 metų biudžete iš viso papildomai paprašė beveik 800 mln. eurų.
Vyriausybę spaudžia ir Europos Komisija. Ji perspėjo Lietuvą, kad 2016 metų biudžeto pajamos gali būti suplanuotos pernelyg optimistiškai ir kyla pavojus peržengti euro zonos šalims leistiną 1 proc. BVP deficito ribą. Vadinasi, išlaidas reikėtų ne didinti, o mažinti.
Tuo metu verslo asociacijos ragina valdžią gerinti žmonių gyvenimą pirmiausia keliant ne minimalią mėnesio algą (MMA), o neapmokestinamąjį pajamų minimumą, nors tai, be abejo, dar sumažintų biudžeto pajamas. Finansų ministrui R.Šadžiui telieka guostis patarle „Be kailio liksi, bet visiems neįtiksi“.
Kaip būtų galima vertinti kitų metų biudžetą? Aišku, jis yra labai kompromisinis, stengiamasi derinti sunkiai suderinamus skirtingų interesų grupių norus. Net valdantieji, teisindamiesi, kad biudžetas suplanuotas pagal galimybes, apgailestauja, jog jis galėjęs būti socialiniu požiūriu jautresnis.
Kad ir kaip būtų, Vyriausybė nesiryžta mažinti, kaip buvo numatyta, biudžeto deficito ir balansuoja ant 1 proc. BVP ribos. Pajamos planuojamos remiantis FM prognoze, kad 2016 m. Lietuvos BVP didės 3,2 proc., nors kitos tarptautinės institucijos ir bankai numato lėtesnį augimą – nuo 2,5 proc. iki 2,9 proc.
Tačiau ir šiųmetis biudžetas buvo sudarytas remiantis 3,4 proc. BVP augimo prognoze. Realybė kitokia – šalies ūkis augs tik apie 1,9 proc., bet pajamų valstybei vis viena pavyksta surinkti net kiek daugiau, nei planuota.
Žinoma, tik ateitis parodys, ar pagrįstas finansų ministro optimizmas, kad ir kitais metais išliks šis papildomų pajamų šaltinis, nes šešėlis esą toliau trauksis, bus geriau surenkami mokesčiai.
Labiau suveržti išlaidų gal nevertėjo ir dėl kitos priežasties – tai būtų stabdę vidaus vartojimą, kuris, dramatiškai smukus eksportui į Rusiją, tapo itin svarbiu Lietuvos ūkio augimo varikliu. Be to, esant labai mažoms paskolų palūkanoms, net ir viršijus planuotą biudžeto deficitą grėsmė šalies finansų tvarumui nebūtų didelė.
Daug pavojingiau, kad biudžetas atspindi tik siekį laviruoti tarp skirtingų interesų ir kaip nors suvesti galus su galu, bet nėra strategijos, kaip atremti Lietuvos laukiančius rimtus iššūkius.
Valdžia vis pasidžiaugia, jog mažėja nedarbas, nors ekspertai pavojų regi jau kitur, – trūksta darbuotojų, ypač kvalifikuotų. Ši problema tik aštrės, nes Lietuva artėja prie demografinės duobės. Prognozuojama, kad po dešimtmečio šalyje bus maždaug trečdaliu mažiau 30–50 metų dirbančių žmonių.
Tai lemia žemas gimstamumo lygis ir tebesitęsianti emigracija. Nors pastaraisiais metais Lietuvoje gimė truputį daugiau vaikų, prireiks ketvirčio amžiaus, kol jie įsitrauks į darbo rinką. Bet ir tai tik tuo atveju, jei nepasipustys padų į užsienį.
Aišku, emigracijos pristabdymas – didžiulis iššūkis. Vienas veiksmingų receptų būtų algų didinimas. Kitąmet jos turėtų kilti apie 5 proc., bet, atsižvelgiant į Lietuvą ir Vakarų šalis skiriančią uždarbio prarają, toks augimas yra nežymus.
Nepakanka vien 25 eurais kelti MMA. Pirmiausia reikia investicijų į didesnę pridėtinę vertę kuriančias technologijas ir aukštesnės kvalifikacijos darbo vietas steigiantį verslą.
Tik čia irgi susiduriama su problemomis – nelanksti švietimo sistema neįstengia parengti reikiamo skaičiaus kvalifikuotų specialistų.