Ministras tvirtina, jog lapkritį Rygoje pasirašyta trijų
Baltijos šalių teisingumo ministrų deklaracija dėl okupacijos
žalos nebus tik formaliu dokumentu, ypač turint mintyje, kad Latvija
bei Estija nėra apskaičiavusios joms padarytos žalos, priešingai
nei Lietuva.
„Pasirašyta deklaracija yra svarbi tuo, kad ji nori perkelti
šios problemos sprendimą į tarptautinį lygį, remiantis
tarptautinės teisės klausimais, ir kad tai yra bendras dokumentas,
kurį pasirašė visų trijų valstybių teisingumo ministrai. Jei mes
nieko nedarysime, niekada ji nebus kompensuota, ir nebus vienaip ar
kitaip įvertinta. Apie tai, kokia žala padaryta Lietuvai, daug kas
Europoje nežino apskritai. Tikslas – gerinti Europos ir kitų šalių
informuotumą, kad galų gale tas būtų padaryta ir Europos Sąjungos
lygiu“, – BNS sakė J.Bernatonis.
Deklaraciją Latvijos ir Estijos ministrai pasirašė lapkričio
pradžioje Rygoje surengtoje konferencijoje okupacijos žalos
atlyginimo klausimais. Lietuvos teisingumo ministras J.Bernatonis
renginyje nedalyvavo, jis vėliau pasirašė paštu atkeliavusį
deklaracijos dokumentą.
„Situacija tokia, kad Lietuvoje tas klausimas (okupacijos žalos
dydžio) yra išspręstas ir referendumas priėmė sprendimą, tauta
nubalsavo, atitinkamas įstatymas primtas. Estijai ir Latvijai tie
klausimai gana nauji ir tik dabar buvo keliami. Ten buvo kalbama, kaip
įvertinti tą žalą, ir kokiais būdais siekti žalos atlyginimo“,
– kalbėjo ministras.
Konferencijoje Rygoje dalyvavęs Konstitucinio Teismo pirmininkas
Dainius Žalimas sako, jog pasirašyta deklaracija iš esmės yra
„politinis spaudimas“, o kalbėdamas apie praktinius aspektus
minėjo, jog Latvijai ir Estijai įdomi Lietuvos patirtis
apskaičiuojant okupacijos padarytą žalą.
„Tai yra politinis spaudimas, o teisinio veiksmingesnio
mechanizmo kol kas nematau, kalbama karts nuo karto apie tarptautinio
tribunolo steigimą, bet čia reikėtų ilgai tartis ir dėl
jurisdikcijos, ir ką jis ten turėtų teisti. Iš principo tikslas –
kad politiniu lygiu (sovietų nusikaltimai) būtų pasmerkti vienodai
kartu su nacistiniais nusikaltimais ir kad pati Rusija tą padarytų,
nors dabar vyksta atvirkštinis procesas“, – BNS sakė D.Žalimas.
„Lietuva, priešingai nei Estija ir Latvija, visus savo namų
darbus yra atlikusi. Galima ginčytis kai kuriais aspektais, bet mes
2000 metais turėjome įstatymą, okupacijos žalos atlyginimo, žala
tikrai yra paskaičiuota. Nei Estija, nei Latvija nėra tiesiogiai
įsivertinę, tik maždaug, ir Lietuvos pavyzdys jiems įdomus.
Tikslas yra keistis informacija, metodikomis žalų skaičiavimo,
konkretesnė konferencija, kaip metodiškai įvertinti konkrečius
žalos aspektus, numatyta gruodžio mėnesį“, – pasakojo
D.Žalimas.
Baltijos šalių teisingumo ministrų deklaracija skelbiamas
siekis apskaičiuoti dėl sovietų okupacijos patirtą žalą,
reikalauti jos atlyginimo bei sovietų nusikaltimus įvertinti
tarptautiniu mastu.
Dokumente ministrai skelbia, kad yra laikas nustatyti savo
santykį su praeitimi ir mokslo patvirtintais metodais nustatyti
žalą, patirtą dėl Sovietų sąjungos okupacijos totalitarinio
komunistinio režimo, išsakomas siekis santykiuose su Rusija
pabrėžti okupacijos faktą ir užsitikrinti, kad kaip Sovietų
sąjungos teisių perėmėja Rusijos Federacija jį pripažintų, taip
pat prisiimtų atsakomybę ir kompensuotų žalą. Taip pat
įvardijamas ir siekis užtikrinti, kad Sovietų totalitarinio režimo
nusikaltimai būtų „atitinkamai įvertinti tarptautiniu lygiu“.
Lietuva 2000 yra priėmusi įstatymą, kuris įpareigoja šalies
Vyriausybę derėtis su Rusija dėl pusę amžiaus trukusios
sovietinės okupacijos žalos, kurią Lietuva tuomet įvertino 80-čia
milijardų litų (daugiau kaip 23 mlrd. eurų), atlyginimo.
Sprendimas, kuriuo Vyriausybė įpareigota reikalauti žalos
atlyginimo, priimtas referendumu ir patvirtintas įstatymu.