Pasak R.Mikaliūno, pokyčiai prasidėjo 2000-aisiais, kai vidaus reikalų ministerijai pavaldi pataisos darbų inspekcija tapo teisingumo ministerijai pavaldžia institucija.
„Jei anksčiau daugiausia buvo orientuojamasi į asmenų, kuriems skirti teismo įpareigojimai, kontrolę, tai dabar didžiausias dėmesys skiriamas pagalbai, stengiamasi padėti žmogui išspręsti jo problemas“, – sakė R.Mikaliūnas.
– Kaip keitėsi požiūris į probacijos priežiūroje esančius asmenis, – portalas lrytas.lt paklausė R.Mikaliūno.
– Kol pataisos darbų inspekcija priklausė vidaus reikalų ministerijai, didžiausias dėmesys buvo skiriamas prižiūrimų asmenų kontrolei – kad būtų įvykdyti visi teismo skirti įpareigojimai.
Nemažai priežiūros funkcijų tuomet atlikdavo ir apylinkės inspektoriai. Aš pats dirbdamas apylinkės inspektoriumi kontroliuodavau lygtinai paleistuosius.
Dabar probacijos priežiūroje esantys asmenys taip pat yra kontroliuojami, tačiau lyginant su ankstesne situacija, kai pagrindinės probacijos pareigūnų darbo kryptys buvo priežiūra ir kontrolė, daug kas pasikeitė – šiuo metu pagrindinis dėmesys skiriamas nuteistųjų problemų sprendimui, pagalbai jiems.
Dirbant individualiai mes kreipiame dėmesį į visas aplinkybes: kokį nusikaltimą tas asmuo įvykdė, kur ir kaip jis gyvena, kokie dirgikliai jam trukdo, kas galėtų padėti.
Mes probacijos priežiūroje esantiems asmenis padedame susirasti darbo, motyvuojame juos mokytis.
Mes tai pat ieškome, kas tokiems asmenims galėtų padėti ne tik materialiai, bet ir psichologinėmis konsultacijomis. Bendradarbiaujame su darbo birža, darbdaviais, „Caritu“, bandome pritraukti savanorių.
Neretai šios priemonės duoda puikių rezultatų. Ne vienas žmogus buvo pakeltas nuo „dugno“, jau kelerius metus negeria, tvarkosi ir gražiai gyvena. Tai reiškia, kad mūsų pareigūnai vykdydami programas sugeba pakeisti žmonių mąstymą.
– Kokių naujovių atsirado pataisos inspekcijai tapus probacijos tarnyba?
– Pagrindinius mūsų darbo pokyčius apsprendė įsigaliojęs Probacijos įstatymas.
2012 metų liepos 2 dienos Šiaulių regiono pataisos inspekcijai tapus Šiaulių apygardos probacijos tarnyba mūsų pareigūnai pradėjo vesti elgesio keitimo programas, atsirado pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo metodika (OASys).
Moksliniais tyrimais pagrįsta OASys metodika leidžia probuojamąjį prižiūrinčiam pareigūnui įvertinti pakartotinio nusikalstamumo riziką. Yra išskiriamos probleminės sritys ir įvertinama pakartotinio nusikalstamo tikimybė. Ji gali būti maža, vidutinė arba didelė.
Atsižvelgiant į problemines sritis ir išryškėjusią riziką mes ir orientuojamės dirbdami su probojamuoju.
Jei tarkime išryškėja problema dėl alkoholio, mes keliame tikslą susijusį su tos problemos sprendimu. Numatomi ilgalaikiai tikslai, kurių dirbdami su žmogumi siekiame palaipsniui.
Probacijos priežiūroje esantiems asmenims taikome elgesio keitimo programą „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“.
Į šią programą įtrauktą žmogų mes mokome pažinti emociją, kuri skatina daryti tą neigiamą veiksmą. Jei žmogus išmoksta atpažinti tą emociją, kuri veda link to nepageidaujamo elgesio, mokyme žmogų šią emociją kontroliuoti.
Žmonės mokomi atsipalaidavimo, savireguliacijos pratimų.
Suteikus pradinį impulsą žmogus toliau turi pats dirbti su savimi, save lavinti ir stebėti.
– Ar ši programa davė teigiamų rezultatų?
- Elgesio keitimo programa pasiteisino, tačiau ji teigiamai veikia tik tuos žmones, kurie nori keistis.
Turi būti vidinė motyvacija. Nemotyvuoto žmogaus jokia programa nepakeis.
Yra nemažai žmonių, kurie linkę keisti į gera, bet nesulaukia artimųjų palaikymo – jie grįžta namo ir pakliūna į aplinką, kuri juos provokuoja, ignoruoja, kur vietoj palaikymo jie sulaukia pašaipų.
Todėl mes kiek įmanoma stengiamės atkreipti dėmesį ir į probacijos priežiūroje esančio asmens artimuosius.
– Koks krūvis tenka probacijos tarnybos pareigūnui?
– Šiaulių apygardos probacijos tarnybos probacijos skyrius turi darbuotojų visuose dešimtyje jai priklausančių savivaldybių. Kiekviename rajone dirba ne mažiau dviejų pareigūnų.
Remiantis oficialia statistika darbuotojui tenka prižiūrėti vidutiniškai 57 asmenų probaciją.
Tačiau realūs skaičiai yra didesni, nes skaičiuojant probacijos priežiūroje esančius asmenis neskaičiuojamas jų srautas.
Tarkime per devynis šių metų mėnesius Šiaulių APT specialistams teko prižiūrėti 3564 asmenų probaciją, tačiau į statistikos duomenis yra įtraukiamas tik ataskaitos dieną probacijos priežiūroje buvusių asmenų skaičius – spalio 1 dieną Šiaulių APT jų buvo 1536.
Mes prižiūrime ne tik lygtinai iš įkalinimo vietų paleistų bei laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų, kuriems bausmės vykdymas atidėtas tam tikram laikotarpiui, probaciją, bet ir kontroliuojame laisvės apribojimo bausme, viešaisiais darbais nuteistus žmones bei tuos, kuriems teismas skyrė auklėjamojo poveikio ir baudžiamojo poveikio priemones.
– Ar turite pastovių klientų?
– Tokių žmonių ratas yra nemažas. Pas mus grįžta ne tik tie patys žmonės, sulaukiame ir mūsų priežiūroje buvusių asmenų vaikų.
Tačiau darbuotojus motyvuoju tokių žmonių „nenurašyti“. Net ir mažas įdirbis niekur nedings, ir šiam asmeniui grįžus į įskaitą, mes vėl galėsime su juo dirbti.
Kiek žmonių pas mus sugrįžta? Statistiškai mes skaičiuojame tik pakartotinį nusikalstamumą būnant mūsų įskaitoje – kai nusikalsta probacijos priežiūroje esantis asmuo.
Per devynis šių metų mėnesius dėl nusikaltimų, kuriuos įvykdė Šiaulių APT priežiūroje esantys asmenys buvo pradėti 65 ikiteisminiai tyrimai – per šį laikotarpį mūsų pareigūnai prižiūrėjo 3564 probuojamuosius.
Sužinojus, kad probacijos priežiūroje esantis asmuo vėl nusikalto, mes aiškinamės, kas atsitiko, ar buvo galima tai numatyti.
Dažniausiai tie nusikaltimai nebūna tęstiniai ar vienarūšiai. Numatyti, kad į probacijos priežiūrą patekęs žmogus vėl nusikals, praktiškai neįmanoma.
– Kaip bandoma užkardyti pakartotinį nusikalstamumą?
– Jie žmogus nusikaltimą, tarkime, įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio ar iš chuliganiškų paskatų, mes prižiūrėdami tokį asmenį bendradarbiaujame su policija, stebime jį patį, stebime ar yra tų signalų, kurie rodytų tą jo bandymą grįžti atgal.
Jei tokių signalų yra, organizuojame prevencinio pobūdžio priemones, prašome, kad į probacijos priežiūroje esančio žmogaus elgesį viešoje vietoje atkreiptų dėmesį policijos pareigūnai, norėdami gauti informacijos bendraujame su seniūnijų darbuotojais.
Mes patys važiuojame pas tokį žmogų į namus, kalbamės su juo ir jo artimaisiais, siūlome dalyvauti elgesio keitimo programoje.
Elgesio keitimo programos esmė ir yra išmokyti žmogų atpažinti tą neigiamą emociją. Jie dažnai nepažįsta savo emocijų ir nusikaltimą įvykdo tarsi nesąmoningai, o tik po to pradeda svarstyti: „O aš juk nenorėjau nusikalsti“.
– Ką darote, jei žmogus nevykdo jam skirtų apribojimų?
– Jei asmuo nevykdo jam skirtos laisvės apribojimo bausmės ar viešųjų darbų, mes galime kreiptis į teismą prašydami, kad šios bausmės jam būtų pakeistos į areštą.
Tačiau į teismą mes privalome kreiptis surinkę pakankamai įrodymų, kad šis žmogus tikrai vengia atlikti jam skirtą bausmę, kad tai nėra vienkartinė klaida, nes teismai nėra linkę patenkinti tokių prašymų.
Tarkime asmuo kartą nedirbo viešųjų darbų. Mes fiksuojame pažeidimą ir jei asmuo antrą kartą vėl ignoruoja jam skirtą bausmę, tada mes kreipiamės į teismą.
Jei tvarką pažeidinėja lygtinai iš įkalinimo vietos išleistas asmuo arba tas, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, mes galime kreiptis į teismą prašyti, kad jo probacijos sąlygos būtų sugriežtintos arba jau būtų skirti papildomi teismo įpareigojimai.
Tarkime, mes galime prašyti, kad tokiam asmeniui būtų skirtas įpareigojimas rūpintis vaikais, ar kitais šeimos nariais. Jei toks asmuo nepadaro išvadų ir toliau pažeidinėja tvarką, mes kreipiamės į teismą dėl jo pasiuntimo į pataisos namus.
Per devynis šių metų mėnesius mes kreipėmės į teismą prašydami už grotų pasiųsti 282 žmones, tačiau teismai patenkino tik 168 mūsų teikimus.
– Kaip kontroliuojamas probacijos priežiūroje esantis asmuo?
– Probaciją prižiūrintis pareigūnas reikalauja, kad jo žinioje esantis asmuo vykdytų teismo nustatytas pareigas, kad vyktų teigiami pokyčiai.
Susitikę tokiu žmogumi mes domimės ir tuo, kaip jam sekasi ieškoti darbo, kiek darbdavių jis aplankė, kaip reikalai klostosi namuose.
Mes turime alkoholio matuoklius, kuriuos naudojame kontroliuodami tuos žmones, kuriems yra draudžiama vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Jei nustatome pažeidimą, tai būtinai jį fiksuojame.
Probacijos priežiūroje esančius asmenis išsiauklėjome taip, kad į susitikimus pas mūsų pareigūnus blaivūs ateina netgi tie, kuriems nėra skirtas įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Jei susitikti su mumis girtas ateina žmogus, kuriam skirtas įpareigojimas nevartoti alkoholio, mes fiksuojame pažeidimą, jei girtas ateina žmogus, kuriam toks įpareigojimas nėra skirtas, mes kviečiame policijos pareigūnus, kurie pažeidėjui surašo protokolą už girto pasirodą viešoje vietoje. Tolerancijos tokiems pažeidėjams nėra.
Jei probleminis žmogus yra tarp mūsų, mes negalime apsimesti, kad jo nėra, nes anksčiau ar vėliau mes ant to grėblio užlipsim. Kartojame, kad bendruomenės gerove turi rūpintis ir patys tos bendruomenės nariai, o ne tik pareigūnai.
Žmonės turi vieni kitus stebėti ir nebijoti padėti, bet pas mus dažnai žmonės yra linkę geriau rodyti vieni į kitus pirštais. Visi žiūri, kad kažkas kažką padarytų, o jam nereikėtų vargti.
– Neseniai visus sukrėtė žinia, kad probacijos priežiūroje buvęs kražiškis Rimantas Bekintis nužudė keturias moteris.
– Kadangi Kalėjimų departamente dėl R.Bekinčio probacijos priežiūros atliekamas atliekamas tarnybinis patikrinimas, aš dabar galiu pasakyti tik savo subjektyvią nuomonę.
Po šio skaudaus įvykio peržiūrėjau visus dokumentus ir galiu pasakyti, kad R.Bekinčio probaciją prižiūrintys mūsų pareigūnai tikrai padarė netgi daugiau nei privalėjo padaryti. Jie įkalbėjo R.Bekintį dalyvauti jau minėtoje elgesio keitimo programoje, kurioje jis neprivalėjo dalyvauti.
R.Bekintis privalėjo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, kurią vykdo Kelmės rajono psichikos sveikatos centras. Į šį centrą R.Bekintis turėjo nuvykti spalio mėnesį, tačiau kaip dabar jau žinoma, nenuvyko.
O elgesio keitimo programoje, kurią vykdo mūsų pareigūnai, R.Bekintis sutiko dalyvauti pats. Šios programos užsiėmimus jis turėjo pradėti lankyti lapkritį.
– Kas apie R.Bekintį buvo žinoma probacijos tarnybos pareigūnams?
– R.Bekintis į probuojamų asmenų sąrašą buvo įtrauktas rugsėjo 21-ąją, kai įsiteisėjo jam Kelmės rajono apylinkės teisme paskelbtas nuosprendis už sugyventinės sumušimą. Smurtautojui teismas skyrė septynis mėnesius nelaisvės atėmimas, tačiau bausmės vykdymą atidėjo metams.
Per šį laikotarpį R.Bekintis turėjo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be probacijos tarnybos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Probacijos tarnybos pareigūnai su R.Bekinčiu buvo susitikę du kartus. Rugsėjo 28 dieną į probacijos tarnybą atvykęs R,Bekintis buvo supažindintas su bausmės sąlygomis, pareigomis, jam buvo duotas siuntimas į Kelmės rajono psichikos sveikatos centrą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
Antrą kartą su R.Bekinčiu mūsų pareigūnai buvo susitikę spalio 7 dieną. Abu kartus vyras buvo blaivus.
Vėliau R.Bekinčio pareigūnams skambino telefonu ir paaiškino, kad į susitikimą atvykti negali dėl sveikatos problemų.
Pernai R.Bekinčiui buvo skirta laisvės apribojimo bausmė. Ir tuomet, ir pastaruoju metu R.Bekintį prižiūrėję pareigūnai nepastebėjo jokių požymių leidžiančių daryti prielaidą, kad jis gali taip pasielgti.
Su mūsų pareigūnais R.Bekintis bendravo būdamas blaivus, jam skirtus įpareigojimus vykdė, už jų nevykdymą buvo gavęs tik vieną nuobaudą.
Be to, pernai R.Bekintis būdamas mūsų įskaitoje net kurį laiką dirbo, buvo susiradęs darbo miške. Na nebuvo jis toks žmogus, į kurį bet kas dūręs pirštu būtų galėjęs pasakyti: „Va, tas tai kažką padarys!“.
Ir kai vėliau R.Bekinčiui teismas skyrė viešųjų darbų bausmę, jis taip pat mėnesį atidirbo.
Jau po tragedijos mes iš Kražių seniūno sužinojome, kad R.Bekintis vengė dirbti viešuosius darbus, kad su juo buvo sunku susišnekėti. Bet tuomet seniūnas privalėjo mus apie tai informuoti, o mes iš seniūnijos gavome dokumentus patvirtinančius, kad jam skirtus viešuosius darbus R.Bekintis atidirbo.
Jei būtume gavę informacijos, kad R.Bekintis vengia atlikti jam skirtą bausmę – viešuosius darbus – tai būtume galėję kreiptis į teismą dėl šios bausmės pakeitimo į areštą.
– Kodėl probacijos pareigūnams įtarimų nesukėlęs vyras staiga tapo žiauriu žudiku?
Labai sunku pasakyti, kodėl taip viskas nutiko. Aš kalbėjau su R.Bekinčio probaciją prižiūrėjusiais pareigūnais, jie sakė nematę jokių pavojaus signalų.
Šį įvykį aš įvardinčiau kaip nelaimę, kaip kompleksinę nelaimę, nes šitoje aplinkoje dalyvavo daug žmonių: ir pareigūnai, ir seniūnijos atstovai ir bendruomenė.
Jei kražiškiai dabar garsiai sako: „Matėm, įtarėm ir nieko nedarėm“, – tai galiu pasakyti, kad kalčiausias yra žmonių abejingumas.
Kad galėtume reaguoti, mes turime turėti informacijos, ji turi mus pasiekti. Mums pakanka telefono skambučio, sulaukę jo mes važiuojame ir tikriname gautą informaciją.
Straipsnių apie probaciją ciklą sudaro keturios dalys, su jomis galite susipažinti čia:
