Antradienį vienas S.Skvernelio pavaldinių – naujasis Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadas R.Pocius viešai išrėžė, ką aptiko jo vadovaujamoje tarnyboje.
Paaiškėjo, jog tai sovietinės stagnacijos, lėšų švaistymo, korupcijos, šeiminės rangos ir protekcijų lizdas.
Negana to, čia yra ir prieš Lietuvą nusiteikusių žmonių, kurie gali prisidėti prie „žaliųjų žmogeliukų“, jei jie čia išdygtų.
Kad „vidaus kariuomene“ vadinama VST serga tokiomis ligomis, vidaus reikalų ministras kalbėjo jau seniai.
Apie tai nekart yra rašęs ir „Lietuvos rytas“.
Visų pirštai ir akys krypo į amžiną atrodžiusį VST vadą generolą S.Madalovą. Tačiau šiemet jis buvo saugiai išlydėtas į pensiją, o prezidentė jį apdovanojo ordinu.
Taigi nieko keista, jos dabar D.Grybauskaitė išrėžė, kad R.Pocius su S.Skverneliu verčiau dirbtų, o ne rengtų „televizinius spektaklius“ ir „raganų medžioklę“, kitaip sakant, apkaltino juos užsiimant savireklaminiais niekalais ir intrigomis.
Šalies vadovę turėjo supykdyti ne tik jos valstybiniu apdovanojimu pagerbto S.Madalovo paniekinimas, bet ir tai, kad su ja nebuvo derintas R.Pociaus šuolis į rampos šviesą, sukėlęs didžiulį skandalą – politikų aimanas, kaltinimus, skubius posėdžius Seime.
Negana to, čia vėl išsišoko tas pats S.Skvernelis – jis ne tik neatsižegnojo nuo pavaldinio, bet netgi jį užstojo.
O vidaus reikalų ministrui už nugaros tuojau pat išniro A.Butkevičius ir pareiškė, kad nors prezidentė ir nebuvo informuota apie tai, kas vyksta VST, tai toli gražu nereiškia, jog nieko nebuvo daroma, kad padėtis keistųsi.
Premjeras su ministru aiškino, kad jau kone metus vyksta įvairūs tyrimai, kalti dėl nusižengimų baudžiami, įtariamieji nelojalumu Lietuvai atleidžiami, o tarnyba bus galutinai iškuopta po didžiųjų metų švenčių.
Bet kodėl tuomet R.Pocius puolė į viešumą su tokiais apokaliptiniais pareiškimais? Galima įtarti, kad už viso to kyšo Valstybės saugumo departamento (VSD) ausys.
Gal tai ir yra toji veiksmingoji „prevencija“, kurią žadėjo naujasis VSD direktorius D.Jauniškis? Kita vertus, ši versija irgi abejotina, nes VST vadovo viešumo pliūpsnis tokiu atveju būtų buvęs suderintas su prezidente.
Kad ir kaip būtų, politinės muštynės įsisiautėjo ne juokais. Į prezidentės pusę stojo L.Graužinienė ir Darbo partijos vadovas V.Mazuronis – buvo įžvelgtas nešvarus politinis žaidimas, o pagrindiniu žaidėju paskelbtas S.Skvernelis.
Be to, prezidentę, S.Madalovą ir VST mūru užstojo pagrindinis jų visų politinis globėjas V.Landsbergis.
Demonstruodamas, kad neprarado čempioniškos politinio įžvalgumo formos, dešiniųjų patriarchas svarstė, jog viskam greičiausiai diriguoja Rusijos specialiosios tarnybos, kurių taikinys – Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas „Independence“.
Kodėl? Ogi todėl, kad šį strateginį objektą saugo būtent Viešojo saugumo tarnyba, kurią, pasak V.Landsbergio, bandoma sunaikinti.
Nieko nauja neišgirdome ir šį kartą.
Ne tik profesoriui, bet ir daugeliui kitų veikėjų patogiau visur įžvelgti priešų kėslus, o ne pripažinti, kad nuo skandalo iki skandalo gyvenančioje Lietuvoje rietenos kyla pirmiausia dėl pačių vietos politikų intrigų.
