Lietuvaitė ir dar kelios jai pažįstamos moterys aplankė Kairo lankomiausias vietas ir nuvyko į Al Azharo universitetą – tai seniausias islamo filosofijos universitetas, veikiantis iki šiol. Čia Angelinos laukė staigmena.
„Rusiškai kalbantis universiteto dėstytojas – dvasinis vadovas klausė, ar pripažįstu, jog yra vienas Dievas. Arabiškai Dievo vardas yra Alachas. Tai tas pats Dievas, kurį tikime mes ir kuris viską sukūrė – Dangų, Žemę ir visa kita, kas yra minima mūsų Šventajame Rašte ir pas juos Korane.
Teiravosi, ar žinau apie pranašą Mahometą. Patvirtinau žinanti, nes mes visi tai žinome iš istorijos vadovėlių. Tada prašė arabiškai ištarti frazę, kuri lietuviškai skamba taip: „Išpažįstu, kad nėra kitų Dievų, išskyrus vieną Dievą, ir Mahometas yra Dievo pasiuntinys“, – prisiminė pašnekovė. Ji tikino, kad tuo metu nežinojo, ką reiškia tariama arabiška frazė.
Spaudė pasirinkti vardą
Kairo universitete lietuvei A.Zaleckaitei dvasinis vadovas davė daug patarimų bei literatūros apie islamo religiją anglų ir rusų kalbomis.
„Pradėjo klausinėti, koks man patinka arabiškas vardas. Atsakiau, kad nežinau. Tuomet paklausė, kaip man Sara? Pagalvojau: kaip iš anekdotų apie Sarą ir Abraomą. Paskui tarstelėjau, kad visai nieko tas vardas, juk nesinori įžeisti“, – kalbėjo Angelina.
Išeidama iš universiteto Angelina gavo arabiškai parašytą raštą. „Dar sudvejojau, kam čia tas raštas, bet nenorėjau klausti“, – paaiškino pašnekovė.
Raštas skelbė, kad tapo musulmone
Vėliau A.Zaleckaitė prisiminė apie Kaire gautą lapą ir davė jį išversti savo kolegai, kuris puikiai mokėjo arabų kalbą. Baltame fone arabiškais rašmenimis buvo parašyta, kad lietuvė tapo musulmone.
„Kolega man paaiškino, kad raštas neturi jokios galios, nes aš pasakiau priesaiką nenuoširdžiai ir net nežinojau viso to veiksmo. Be to, norint tapti musulmonu nereikia jokio rašto ar kažkokių krikšto liudijimų. Žmogus gali bet kur ir bet kada tapti musulmonu, tačiau tokį gyvenimo kelią reikia prieiti ir tvirtai apsispręsti, o ne vieną akimirką sugalvoti, kad būsi musulmonas, o kitą – vėl krikščionis“, – aiškino lietuvė.
32 metų moteris tvirtu balsu teigė, kad arabų raštas jai nieko nereiškia, nes ji visada buvo ir bus katalikė. Apie perėjimą į islamo religiją negalėjo ir negali būti jokios kalbos.
Rengėsi tradicinius apdarus
Šiuo metu Grigiškėse gyvenanti lietuvė nuo 2004 metų dirbo gide viename iš Egipto viešbučių. Beveik šešerius metus Egipte gyvenusi A.Zaleckaitė paaiškino, kad ten visas gyvenimas sukasi aplink islamo religiją. Lietuvė taip pat turėdavo tradicinių musulmonų apdarų ir kartais jais apsirengdavo. Pirko ir tradicinius maudymosi kostiumėlius, paslepiančius moters nuogybes.
„Draugai ir pažįstami pamatę mane gatvėje sakydavo, kad jau priimu islamą. Nėra taip paprasta jį priimti. Negali šiandien būti krikščionė, rytoj musulmonė, paskui – vėl krikščionė. Ten su turistais bendraujama vienaip, su vietiniais – kitaip. Kai ateini į turgų apsirengusi pagal musulmonų papročius ir apsivyniojusi skarą, į tave žiūri kitaip.
Turi gerbti tuos žmones, su kuriais gyveni. Jei vaikščiosi apsinuoginusi ir vyrams rodysi viską, kas aukščiau čiurnos, jiems tai bus kaip striptizas, tavęs niekas niekada rimtai nepriims ir nebendraus“, – matuodamasi musulmonų apdarus ragino suprasti svetimus papročius lietuvė.
Religijos išsižada dėl meilės
A.Zaleckaitė pažįsta ne vieną lietuvaitę, kuri atsisakė krikščionybės ir islamą priėmė dėl meilės. Jos norėjo įtikti savo vyrams. Tačiau musulmonai išsižada islamo itin retai, nes jų tikėjimas yra labai stiprus.
„Jei lietuvė išvažiuoja gyventi į Saudo Arabiją ar Egiptą, negi dabar ji vaikščios vienplaukė. Pirštais rodys ir sakys vyrui: kokią čia palaidą moterį atsivežei, kad ji savo ilgais plaukais viso rajono vyrus gundo?“ – šyptelėjo pašnekovė.
Angelina turi draugę, kuri ištekėjo už Tuniso gyventojo, atsivertė į islamą, tačiau jau ne kartą nuo vyro nukentėjo. Jis ją sumušė už tai, kad ji sėdėjo namuose ir grįžusiam iš darbo neprilupo granatų.
„Toks elgesys prieštarauja islamui. Atsivertus arabų kalba parašytą Koraną, ten parašyta, kad moterį galima mušti, tačiau prieš tai turi būti trys įspėjimai. Viena drastiškiausių įspėjimo priemonių – miegojimas atskirai, kai moteriai pasakoma, kad su ja nebemiegos.
Jei tai nepadeda, tuomet galima jai suduoti dantų valymo pagaliuku, bet ne daugiau kaip tris kartus. Čia svarbiausias pats procesas – įžeidimas“, – aiškino lietuvė.
Net po teroro aktų domisi islamu
Lietuvos musulmonų muftijus Romas Jakubauskas portalui lrytas.lt paaiškino, kodėl lietuviai atsiverčia į islamą ir kaip vyksta islamo religijos priėmimo procedūra.
– Kokios priežastys lemia lietuvių atsivertimą? – lrytas.lt pasiteiravo R.Jakubausko.
– Po sovietinių laikų yra likusi dvasinė tuštuma, ir žmonės pradeda ieškoti. Atsirado Krišnos ir Bahajų sekėjų, o kiti atranda islamą. Dalis žmonių po pasaulinių įvykių išgirsta apie islamo religiją ir ima ja domėtis. Daliai jų toks tikėjimas patinka ir pereina į jį. Net po tokių įvykių kaip išpuoliai Paryžiuje, nors jie ir smerkiami, žmonės susidomi ir ieško informacijos, ar tikrai tai, ką skelbia teroristai, yra tikras islamas. Sužino, jog tai visiškai atvirkščias reikalas, nieko bendra su religija neturintis. Taip suranda tikrąjį islamą ir nori jį priimti.
– Kaip tas priėmimas vyksta?
– Paprasčiausiai žmogus turi susipažinti su islamo tiesomis ir jas išpažinti. Tai asmeninis žmogaus pasirinkimas, o ne kokia nors ypatinga procedūra, kaip kiti galvoja apie krikštą ar dar kažką. Asmuo turi suvokti islamo tiesas, išpažinti jas ir praktikuoti.
Kai žmogus ateina pas mus, pasakome, ką jam paskaityti ir kuo pasidomėti. Jis išnagrinėja tikėjimo pagrindus, kad nebūtų neteisingų įsitikinimų. Didžiausia bėda, kad žmonės mano, jog tai labai paprasta. Jie prisiskaito, prisirenka visokių lankstinukų ar nebūtų dalykų internete. Tada galvoja, kad jie jau musulmonai, ir praktikuoja netinkamai.
Religija visada yra perduodama per Mokytoją. Reikia tai suvokti. Nėra taip paprasta. Pasiūlome skaityti Koraną su paaiškinimais. Žmogus paskaito, bet pusės dalykų nesupranta arba išskiria iš konteksto. Nepasigilinę į religiją daro klaidingas išvadas.
Gali tai aptarti su mumis, kad vėliau niekam nekiltų problemų. Dalis žmonių tiki tik internetu, o ten yra ir daug blogų dalykų. Nėra ten gyvo žmogaus, niekas su tavimi nekalba. Kai žmogus ateina pas mus, mes jį pakalbiname ir klausiame atitinkamų klausimų: ko jie nori ir ko ieško. Jei žmogus ieško Dievo, tai gaus atitinkamą atsakymą, jei intencija yra vedybos – tai jau kitas reikalas. Atsakome į jo klausimus. Jei jam priimtina ir jis asmeniškai yra pasiruošęs priimti islamą, pasako liudijimą – ir tampa musulmonu.
– Kiek laiko užtrunka žmogaus pasirengimas atsiversti į islamą?
– Tai priklauso nuo žmogaus. Būna, kad užtrunka ir kelerius metus, kol apsisprendžia. Gyvenimas vyksta, žmonėms reikia ir dirbti ar kažkokios šeimyninės bėdos juos užklumpa. Pasitaiko ir tokių, kurie domisi ir vaikšto pas mus, o paskui persigalvoja.
Atsivertimas – viena frazė
– Kaip vyksta pats atsivertimo ritualas?
– Žmogus turi ištarti liudijimą: „Nėra kitų Dievų, išskyrus vieną Dievą, ir Mahometas yra Dievo pasiuntinys.“ Ir viskas. Jei žmogus manosi esąs musulmonas, tai jis yra musulmonas. Vėliau savo tikėjimą reikia parodyti religinėmis praktikomis. Dažniausiai atsivertimas vyksta mečetėje, būna keli liudininkai, tačiau nebūtinai didelis būrys žmonių.
– Ar tiesa, kad dažniausiai į islamą atsiverčia lietuvaitės, kurios nori vedybų su musulmonais?
– Toks reiškinys yra, bet nebūtinai tos moterys turi priimti islamą.
– Dažniausiai į islamą atsivertę žmonės nenori apie tai kalbėti. Kodėl?
– Daug metų islamas demonizuojamas, tad žmonės atitinkamai į tai reaguoja. Nors visi labai greitai užmiršo istorinius dalykus, kad Lietuvoje islamas gyvuoja daugiau kaip 600 metų. Šimtmečius čia stovi mečetės. Net politikai kartais taip išsižioja, kad žmonės nežino, kaip į tai reaguoti. Atsivertę žmonės jaučia baimę, kad bus smerkiami ir sulauks netinkamos reakcijos.
– Kiek per metus Lietuvos gyventojų atsiverčia į islamą?
– Negaliu pasakyti. Tikslių duomenų neturime, nes dauguma žmonių islamą priima ne Lietuvoje. Daug Lietuvos piliečių priima tikėjimą Anglijoje, Airijoje ir kitose šalyse.
Statistikos duomenimis, Lietuvoje iš viso yra apie 3 tūkst. musulmonų, tačiau neoficialiai jų turėtų būti kur kas daugiau – apie 7 tūkst. Daugiausia jų gyvena rytinėje ir pietinėje Lietuvos dalyse – Vilniuje, Kaune ir Alytuje.
