Europos pabėgėlių fondo parengti socialinių ir psichologinių įgūdžių taikymo praktikoje esant įvairioms situacijoms testai tapo tikra interneto sensacija, mat testus apie lietuvių pasaulėžiūrą ir kultūros ypatumus suskubo spręsti ir patys lietuviai. Tiesa, ne kiekvienas, išsprendęs testą apie tradicijas, šventes ar etiketą, gali džiaugtis puikiu įvertinimu. Socialiniuose tinkluose pasipylė šmaikščios diskusijos, ką iš testų apie Lietuvą sužino pabėgėliai ir ko nežino patys lietuviais.
Testų rinkinį galite rasti čia.
Internete galima rasti skirtingos tematikos testus: „Darbo paieška“, „Kūno kalba“, „Šeimos santykiai Lietuvos kultūroje“, „Etiketo normos Lietuvoje“, „Šventės ir tradicijos“. Šie testai yra projekto „Lietuva – pabėgėlių galimybių šalis“ dalis ir pateikiami lietuvių, rusų bei anglų kalbomis.
Testų spręsti nesiseka ir lietuviams
Šio testų rinkinio parengimą koordinavusio Europos pabėgėlių fondo projektų valdymo skyriaus projektų vadovė Alina Goberytė teigė, kad testų rinkinys buvo sudarytas 2015 metų pradžioje.
„Testai skirti pabėgėliams, apgyvendinamiems pabėgėlių priėmimo centre, ir kitiems žmonėms, kurie domisi gyvenimu Lietuvoje, mūsų kultūra“, – kalbėjo pašnekovė. Jos teigimu, pasitaiko atvejų, kai spręsdami testus ir patys lietuviai negauna paties aukščiausio įvertinimo.
Anot A.Goberytės, testai yra tik dalis platesnės apimties projekto, o jų sprendimas derinamas su specialiais užsiėmimais, kuriuos į Lietuvą atvykusiems pabėgėliams veda specialistai.
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Bendra projekto „Lietuva – pabėgėlių galimybių šalis“ vertė 445 tūkst eurų, tačiau parengti testus kainavo kur kas pigiau.
„100 klausimų klausimyno ir situacijų parengimas, vertimas į anglų bei rusų kalbas bei interneto svetainės modulio sukūrimas, informacijos suvedimas į sistemą, maketavimas, virtualaus serverio paslaugų suteikimas kainavo apie 13 tūkst. litų (apie 3770 eurų. – Aut. past.)“, – kalbėjo A. Goberytė.
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Pabėgėliai testais džiaugiasi
Pabėgėlių priėmimo centro Socialinės integracijos skyriaus vedėja Neringos Gaučienės teigimu, kas kartą matydama svetainės lankomumą jis stebisi didėjančiu testų populiarumu.
„Pabėgėliai sako, kad testai jiems labai įdomūs, viskas pateikta labai paprastai, be to, keliomis kalbomis. Būna, kad žmonės, šiuo metu besimokantys lietuvių kalbos, testą sprendžią lietuviškai, o paskui pasitikrina išspręsdami jį kita kalba. Žmonės džiaugiasi, žiūri į tai kaip į atrakciją. Tai nėra nuobodus mokymasis“, – kalbėjo N. Gaučienė.
Paklausta, kaip paaiškintų tai, jog nemažai lietuvių spręsdami testus nesurenka didžiausio įvertinimo, pašnekovė atsakė: „Manau, kad lietuviai ieško kabliukų, nes negali patikėti, jog klausimas toks paprastas. Paprastai jie linkę ieškoti kokios nors paslėptos prasmės.“
Anot pašnekovės, itin populiarus tarp sprendžiančiųjų yra kūno kalbos ženklų atpažinimo testas.