Anksčiau per rinkimus partijų sąrašuose šmėžavusiems ir jų puošmenomis buvusiems politikams, kurie nė neketino tapti Seimo nariais, atėjo nelengvas apsisprendimo metas, kai šį rudenį parlamentas priėmė naują įstatymą.
Teisės aktą, pagal kurį į Seimą išrinktų politikų mandatai kitose valdžios institucijose, taigi ir Europos Parlamente, automatiškai nustoja galioti, prieš kelis mėnesius pateikė vienas įtakingų socialdemokratų, teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
Politikas neslėpė, jog įstatymas nutaikytas prieš tuos veikėjus, kurie Seimo rinkimuose dalyvauja vien tam, kad papuoštų partijos sąrašus ir priviliotų papildomų rinkėjų, o po rinkimų vėl grįžta į Briuselį. Žinoma, jei neatsiranda realios progos sėsti į kokį nors svarbų postą Lietuvos valdžioje.
J.Bernatonio pasiūlytas įstatymas iš 2016 metų Seimo rinkimų trasos jau stumia ne tik politinius konkurentus, bet ir jo partijos bendražygius.
Vedliui vesti nebūtina?
Priėmus šį įstatymą susvyravo ir apie savo dalyvavimo perspektyvas Seimo rinkimuose miglotai ėmė kalbėti net naujasis Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis, kurio ugningos agitacinės kalbos pastaruoju metu aidi iš televizorių ekranų.
Patikimi „Lietuvos ryto“ šaltiniai Darbo partijoje tvirtino, jog būtent naujasis įstatymas privertė V.Mazuronį susimastyti, tačiau „darbiečiai“ kol kas esą vykdo rinkimų kampaniją taip, tarsi šis europarlamentaras tikrai būtų pirmasis ir pagrindinis kandidatas Seimo rinkimuose.
Pats V.Mazuronis „Lietuvos rytui“ teigė, jog klausimas, ar jis kitąmet dalyvaus rinkimuose, dar neišspręstas ir jis tai daug vėliau spręs kartu su partija.
„Aš esu naujas partijos pirmininkas, esu joje tik pusę metų. Mūsų sąraše, kitaip nei kitose partijose, nėra iš anksto rezervuotų ir neginčijamų vietų. Taigi pirmiausia sudėliosime visus pliusus ir minusus, o tada nutarsime. Aš pats spręsiu vadovaudamasis tik partijos interesais“, – dėstė politikas.
Europarlamentaras aiškino, jog tai, kad kiekvienos partijos pirmininkas turėtų būti ir jos vedlys Seimo rinkimuose, nėra savaime suprantama – esą tai konservatyvi ir diktatoriška nuostata.
Tačiau tiesiai paklaustas, ar tokių jo svarstymų nepaskatino neseniai priimtas įstatymas, V.Mazuronis tai neigė.
Nemato galimybių kilti
Užtat vienas Socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojų, buvęs šio partijos kandidatas į prezidentus europarlamentaras Zigmantas Balčytis buvo daug atviresnis – jis patvirtino, kad nedalyvaus Seimo rinkimuose. Ir paaiškino – kodėl.
„Galutinai apsispręsti, žinoma, privertė Lietuvoje priimti atitinkami įstatymai.
Kai reikia taip rinktis, aišku, renkuosi Europos Parlamentą.
Seime galima likti, jei matai, kad tikrai yra galimybių kilti“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo Z.Balčytis.
Nebenori blaškytis
Kita Socialdemokratų partijos vicepirmininkė ilgametė europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė irgi kitąmet nedalyvaus Seimo rinkimuose, bet tikino, jog naujasis įstatymas jos sprendimui esą jokios įtakos neturėjo, nes ji esą jau daug anksčiau buvo apsisprendusi, kad toliau liks dirbti Briuselyje.
„Tai jau seniai esame aptarę su partijos pirmininku Algirdu Butkevičiumi. Toks mano sprendimas – savaime suprantamas. Gana jau to manipuliavimo ir blaškymosi“, – sakė viena populiariausių socialdemokratų.
Buvo tarp vėliavnešių
Šaltiniai partijos vadovybėje „Lietuvos rytui“ teigė, jog abu šie politikai jau anksčiau buvo paprašę bičiulių nesiūlyti jų kandidatūros rinkimuose, o vienam partijos skyriui vis dėlto pasirinkus Z.Balčytį, jis praėjusią savaitę paprašė išbraukti jo pavardę iš galimų kandidatų gretų.
Per 2012-ųjų Seimo rinkimus ir Z.Balčytis, ir V.Blinkevičiūtė buvo tarp socialdemokratų vėliavnešių.
Z.Balčytis partijos sąraše buvo septintas, o po reitingavimo iškopė į penktąją poziciją. V.Blinkevičiūtė buvo įrašyta ir liko antrojoje vietoje.
Ilgai demonstravo ryžtą
Neatmestina, jog lapkričio 19-ąją priimtas įstatymas privertė susvyruoti ir vieną Liberalų sąjūdžio lyderių – partijos pirmininko pirmąjį pavaduotoją Antaną Guogą.
Kiek anksčiau šis europarlamentaras demonstravo ryžtą dalyvauti Seimo rinkimuose ir netgi Vilkaviškio vienmandatėje apygardoje susikauti su čia daug metų nepralaiminčiu socialdemokratų lyderiu premjeru A.Butkevičiumi.
Tačiau praėjusią savaitę A.Guoga staiga pranešė, kad dalyvauti Seimo rinkimuose jam užkerta kelią turima dviguba pilietybė. Tai jis išsiaiškinęs tik visai neseniai.
Be to, politikas prisipažino abejojantis, ar jis atsisakys Australijos pilietybės, nes tokiu atveju kiltų grėsmė netapti šios šalies piliečiu neseniai gimusiam sūnui, be to, galėtų kilti problemų Žaliajame žemyne besiplečiančiam europarlamentaro verslui.
Du ketina dalyvauti
Kol kas tik Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovai europarlamentarai Gabrielius Landsbergis bei Valdemaras Tomaševskis tvirtai nusiteikę dalyvauti Seimo rinkimuose vesdami savo partijų sąrašus.
G.Landsbergis „Lietuvos rytui“ teigė, kad jo sąlyga dalyvauti Seimo rinkimuose – jis turi būti pirmasis partijos sąraše – toliau išlieka, tačiau ji yra visiškai teorinė: „Juolab kad dabar esu iškeltas ir Kauno Žaliakalnio vienmandatėje apygardoje.
O naujasis įstatymas man jokios įtakos neturi. Negana to, aš buvau už jį, nes laikausi nuostatos, kad su rinkėjais reikia elgtis garbingai.“
Tiesa, konservatorių lyderis nepaaiškino, kam reikalinga toji jo paminėta „teorinė“ sąlyga.
Tuo metu V.Tomaševskis atsakė lakoniškiausiai iš „Lietuvos ryto“ kalbintų europarlamentarų. Per savo atstovus jis perdavė, kad ketina dalyvauti Seimo rinkimuose.
Išrinktų politikų pajamos smarkiai skiriasi
* Europos Parlamento nario atlyginimas – 8020 eurų.
* Biuro ir kanceliarijos išlaidoms skiriama 4320 per mėnesį, už dalyvavimą plenariniuose ir komitetų posėdžiuose politikui mokama 306 eurai per dieną.
* Kelionės į posėdžius iš Briuselio į Strasbūrą ir atgal visiškai kompensuojamos, kaip ir kelionės į atstovaujamą šalį.
* Dar 4264 eurų per metus skiriama kelionėms į posėdžius ne Briuselyje, Strasbūre ar ne atstovaujamoje šalyje.
* Europarlamentaras savo komandai išlaikyti per mėnesį gali skirti iki 21,3 tūkst. eurų.
* Seimo nario mėnesio alga – 2531 euras, neskaitant priedų už užimamus postus ir valstybės tarnybos stažą.
* Per mėnesį Seimo narys taip pat gali išleisti iki 671 euro parlamentinei veiklai.
