– Ar Seime jau juntamos šventinės nuotaikos ir kokius darbus dar planuojate suspėti iki Kalėdų?
– Tokių nuotaikų dar nejaučiame, o gyvename darbinėmis. Turime priimti 2016 metų biudžetą ir tikimės tai padaryti ketvirtadienį.
Dar laukia visų su biudžetu susijusių lydinčiųjų teisės aktų priėmimas, tad tikrai turime ką veikti. Labai svarbu laiku viską suspėti, kad kitais metais biudžeto lėšos būtų naudojamos sklandžiai.
– Ar biudžeto priėmimas kelia tam tikros įtampos, ar tikitės, kad viskas vyks sklandžiai?
– Tikiuosi, kad priėmimas bus sklandus, nes diskutuota buvo labai daug, ir tikiuosi, kad rasti tinkami sprendimai. Žinoma, visi tikisi, kad kažkam bus skirta daugiau lėšų, bet juk tai priklauso nuo to, kiek jų surenkama, tad ir skirstoma pagal galimybes, perskirstoma taip, kaip buvo sutarta.
– Ar jau planuojate, kaip darbuositės šventiniu laikotarpiu ir ilsėsitės švenčių dienomis?
– Iki Kalėdų planuojame baigti rudens sesiją, kaip numato Konstitucija, t.y. gruodžio 23 dieną. Paskui laukia šventės, kurias visada pralaidžiu namuose su šeima. Labai laukiu šių dienų. Tarpušvenčiu tikrai planuoju būti darbe ir dirbtis su dokumentais.
– Kokių švenčių tradicijų laikosi jūsų šeima?
– Švenčiame pagal senas tradicijas. Svarbiausias Kūčių vakaras, kuriam Kūčių stalą ruošiu tokį, kokį ruošdavo ir mano mama. Gaminu senuosius tradicinius patiekalus.
Susiję straipsniai
Per Kalėdas pasikeičiame dovanomis, kiekvienas pasakysime šeimos nariams tuos žodžius, kuriuos skubėdami per visus metus pamiršome ar nesuspėjome pasakyti, pagirti už vieną ar kitą nuveiktą darbą. Šventės – laikas pasikalbėti, pabūti, pabendrauti, tai labai svarbus laikas. Per Kalėdas visuomet aplankau tėčio kapą, nes jis mirė per Kalėdas. Tai taip pat tradicija.
Susiję straipsniai
L. Graužinienė turi aistrą labai turtingiems ir blogiems vyrams?
Kodėl L. Graužinienė vieną „blogą berniuką“ pakeitė kitu? II
– Kokių dovanų šiemet laukia Seimo pirmininkė?
– Seimo pirmininkė savo šeimos nariams jau sakė, kad dovanėlės turi būti labai kuklios, nebrangios ir iš visos širdies. Juk dovanėlė – tai dėmesio parodymas vienas kitam, ne jos kaina ar dydis yra svarbiausia. Svarbu, kad tai būtų apgaubtos šiluma ir meile mažos staigmenos, kurios praskaidrina nuotaiką.
– Neseniai dalyvavote konferencijoje apie moterų aktyvumą politikoje. pabrėžėte, kad šių dienų moterys dirba keliais etatais iš karto, – jos turi būti maksimaliai produktyvios savo tiesioginiame darbe, pareigingos mamos ir žmonos. Ar mūsų visuomenėje vyksta kokie nors mąstymo pokyčiai kalbant apie moteris politikoje?
Tarp S. Skvernelio ir L. Graužinienės prognozuoja šaltąjį karą
– Požiūris keičiasi ir pačios moterys tampa aktyvesnės, ir tai džiugina. Turime aktyviau dirbti su jaunosiomis lyderėmis, kurios formuos mūsų būsimą politiką. Jau esu sakiusi, kad kvotų sistemos politikoje įvedimas nėra lygybė.
Kvotos – tai vyrų galimybė suteikti moterims galimybę būti išrinktoms. Kad pritrauktume moteris į politiką, reikia ugdyti jaunas lyderes. Pusiausvyra turi išlikti.
– Ar jums pačiai teko kada nors gyvenime atsidurti situacijoje, kai ko nors nepavyko padaryti vien todėl, kad į jus buvo žiūrima pirmiausia kaip į moterį ir tik paskui kaip į politikę?
– Konkretaus atvejo išskirti nenorėčiau, bet būna situacijų, kai jaučiu, kad jei ano vietoje būtų vyras, vyriška bendruomenė lengviau priimtų nuomonę ar pavyktų rasti bendrą sprendimą. Moterys politikoje dažniau dirba tose srityse, kurios joms priskirtos, ir šiek tiek trūksta bendro susitelkimo.
– Ar vyrų politikų retorika bendraujant su kolegėmis moterimis skiriasi nuo to, kaip jie bendrauja su savo kolegomis vyrais?
– Politikai vyrai labai skirtingi, negaliu visų apibendrinti ir apie visus vienodai kalbėti, daug kas priklauso, kaip auklėtas žmogus, kokie buvo santykiai šeimoje, koks požiūris į mamą, seseris.
Yra Seimo narių, kurie niekuomet nėra atsiliepę kaip nors nepagarbiai, bet yra ir tokių, kurie tai daro kas antrą dieną. Gal tai noras pasirodyti geresniam už kitus ar ryškiau pakalbėti, ir tas ribas peržengia.
– Per pastaruosius porą mėnesių Lietuvos politinis gyvenimas atrodė labai įtemptas, buvo nemažai įvykių, turėjusių didelį atgarsį visuomenėje. Ar tai neišvargino?
– Tai – mūsų kasdienybė. Reikia mokėti būti politikoje, ir tikrai pastarojo laikotarpio politikoje nesureikšminu. Tai normalūs darbiniai reikalai, diskusijos, kurios kartais aštresnės, kartais ramesnės. Politikoje esu daugiau nei dešimtmetį, tad puikiai žinau, kaip kas vyksta.
Ne visada viską reikia vertinti tik išoriškai, labai svarbu matyti visumą.
– Atrodo, kad kai kurie klausimai, tokie kaip generalinio prokuroro skyrimas, šiuo metu įšaldyti. Kaip apibūdintumėte šių dienų Seimo santykius su Prezidentūra ir Vyriausybe – ar pavyksta sustyguoti darbus?
– Didelių strigimų priimant įstatymus ar keičiantis nuomonėmis tikrai nėra. Kartais pritrūksta diskusijų, kartais jos būna labai atviros.
Viskas vyksta darbiniu ritmu. Šių dienų svarbiausias darbas, kaip jau sakiau, – biudžetas, bet jei bus pateiktas kandidatas į prokurorus, Seimas pasiruošęs tai svarstyti ir apsispręsti.