Ketvirtadienį Seimas po svarstymo perėjo į baudžiamojo kodekso pataisos priėmimo stadiją. Už įstatymo pataisą pasisakė 26 Seimo nariai, o vienas susilaikė.
„Suskirstėme veikas nuo mažau pavojingų, kur tik iškviečiamos tarnybos, bet jie nepadaro žalos, nesutrikdo įstaigų ar tarnybų darbo ir didiname atsakomybę už melagingus pranešimus, kur valstybės svarbiuose objektuose kaip oro uostuose, suskystintų dujų terminale, mokyklose, parduotuvėse, kai tie skambučiai nutraukia darbą, evakuojami žmonės, tarnybos tikrina, ar nėra padėta sprogmenų. Didelė žala padaroma įstaigoms tiek materialinė, tiek moralinė. Už tai didėja atsakomybė – gresia laisvės atėmimas ir didinamos baudos“, – pranešė pataisos iniciatorius Artūras Paulauskas.
Pasak Seimo nario, bausmės nebuvo didelės ir neveikė kaip atgrasančios. Pastaruoju metu melagingų skambučių skaičius vis augo ir veikos sunkėjo. „Jei dar anksčiau „minuodavo“ mokyklas, tai dabar prasidėjo oro uostų, dujų terminalo, mokyklų ir didžiųjų prekybos centrų „minavimai“.
Skambučiai dažnai būna psichiškai nestabilių žmonių ir ne visi yra nepakaltinami, bet jie taip reaguoja į aplinką. Net televizijoje parodžius, kad kažkas kažką užminavo, tai kitą dieną padaugės tų pranešimų“, – pastebėjo A.Paulauskas.
Baudžiamojo kodekso 285 straipsnis sugriežtina atsakomybę už melagingus pranešimus:
- Melagingas skambutis, kai buvo iškviestos pagalbos tarnybos, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
- Už melagingą parnešimą, kuris sukėlė žmonių sumaištį ar buvo sutrikdyta valstybinės reikšmės objekto veikla, asmuo baudžiamas bauda, arba laisvės apribojimu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
- Paskleistas melas apie visuomenei ar valstybinės reikšmės objektui gręsiantį pavojų ir padaryta didelė turtinė žala gali žmogui atsirūgti bauda arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Šiuo metu įstatymas numato iki dviejų metų laisvės atėmimą.
