Tokią pozicija prezidentės patarėja išsakė po šalies vadovės susitikimo su nevyriausybinių organizacijų „Vaikų linija“ ir „Jaunimo linija“ savanoriais bei vadovais.
„Džiugina kiekvienais metais didėjantis finansavimas ir jį būtina didinti nuosekliai“, – žurnalistams sakė prezidentės patarėja Gaja Šavelė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija BNS informavo, kad kitais metais emocinės pagalbos telefonu tarnyboms ketinama skirti apie 300 tūkst. eurų. Tuo metu šiemet ir pernai jos iš valstybės susilaukė po maždaug 270 tūkst. eurų paramos.
„Jaunimo linijos“ vadovas Paulius Skruibis sakė, kad toks papildomas finansavimas vis tiek nėra pakankamas, tačiau „tai yra geras ženklas“. Pasak jo, valstybės parama pagalbą telefonu teikiančioms organizacijoms turėtų siekti apie 50 proc. jos biudžeto, šiuo metu valstybė prie to prisideda maždaug 20-30 procentų.
Jis ragino visuomenę suprasti, kad pagalbą teikiančių nevyriausybinių organizacijų darbas taip pat kainuoja, nepaisant to, jog savanoriams už jį nėra atlyginama. Pasak jo, siekiant geros darbo kokybės, daug kainuoja darbo sąlygų savanoriams suteikimas ir jų apmokymai.
„Kokybė neatsiranda tuščioje vietoje, į tai reikia investuoti“, – žurnalistams sakė P.Skruibis.
Tuo metu „Vaikų linijos“ vadovas Robertas Povilaitis teigė, kad ateityje pagalbos telefonu organizacijos sieks didesnės valstybės paramos.
„Suprantame, kad galimybės yra ribotos, todėl džiaugiuosi šita gera žinia ir stengsimės, kad galėtume tą pagalbą plėtoti“, – sakė jis.
Prezidentūra pranešė, kad „Vaikų linija“ ir „jaunimo linija“ jau pajėgos atsiliepti į vieną iš penkių skambučių.
„Džiugu, kad atsilieptų skambučių skaičius didėja, tačiau nuolat reikia plėsti paramą šioms nevyriausybinėms organizacijoms, užtikrinant pačių socialiai jautriausių žmonių prieinamumą“, – sakė G.Šavelė.
Visą parą veikianti „Jaunimo linija“ kasdien vidutiniškai atsiliepia į 243 skambučius, „Vaikų linija“ – į 351.
„Jaunimo linijos“ vadovas P.Skrubis BNS pateikė jaunimo apklausos duomenis, pagal kuriuos kreipimasis į „Jaunimo liniją“ 69 procentams respondentų padėjo, o 23 procentams – labai padėjo išspręsti sunkumus. Likusiems 8 procentams „Jaunimo linija“ nepadėjo išspręsti jų problemų.
Apklausoje nurodoma, kad 4 procentai respondentų į „Jaunimo liniją“ skambino savo reikalais, 5 procentai – dėl kito žmogaus, 3 procentams nepavyko prisiskambinti dėl užimtos linijos, o 7 procentai į „Jaunimo liniją“ skambinti ketino, bet to nepadarė.
Apklausą šių metų spalio 16 – lapkričio 12 dieną vykdė visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“, jos metu apklausti 807 jaunuoliai nuo 15 iki 30 metų.
Prezidentūra teigia, jog būtina užtikrinti, kad emocinė parama būtų pasiekiama kiekvienam šalies žmogui – tiek gyvenančiam didmiestyje, tiek atokiose šalies vietovėse. Todėl valdžios institucijos turi glaudžiai bendradarbiauti su savanoriais, kad pajėgtų išspręsti skaudžias visuomenės problemas, efektyviai vykdyti savižudybių prevenciją ir kovoti su smurtu.
Europos Komisijos duomenimis, į savanorišką veiklą 2014 metais įsitraukė 25 proc. Lietuvos jaunimo nuo 15 iki 30 metų.
Lietuvoje veikia penkios telefoninės emocinės paramos tarnybos, orientuotos į skirtingas tikslines grupes: „Vaikų linija“, „Jaunimo linija“, suaugusiesiems skirta „Vilties linija“, „Pagalbos moterims linija“ ir „Linija Doverija“, skirta rusakalbiams paaugliams. Daugiausia skambučių sulaukia „Vaikų linija“ ir „Jaunimo linija“. Šiose organizacijose darbuojasi daugiau nei 400 specialiai paruoštų savanorių.
