Valstybės biudžeto įplaukos su ES parama turėtų siekti 8,046 mlrd. eurų, deficitas sudarys apie 640 mln. eurų.
Socialinėms išlaidoms numatyta 130 mln. eurų daugiau nei šįmet. Keliais eurais didės pensijos, iki 350 eurų bus keliama minimali mėnesio alga (MMA), šiek tiek didinami pedagogų atlyginimai.
Kiek labiau uždarbio kilimą pajus policininkai, Specialiųjų tyrimų tarnybos darbuotojai.
Tačiau labiausiai – iki 575 mln. eurų, o tai net dvigubai daugiau nei 2014 metais – išsipūs krašto apsaugos biudžetas.
Bent dalis visuomenės tuo turėtų tik džiaugtis. Bet finansų ekspertai, nekalbant apie opoziciją, kritikuoja biudžetą ir perspėja apie gresiančius pavojus.
Tuo metu valdžia žada, kad struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas neviršys 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Teikdama Seimui pataisytą 2016 metų biudžetą Vyriausybė papildomai dar pridėjo apie 10 mln. eurų švietimui, maždaug tiek pat vidaus saugumui, bet deficitas esą neišaugs. Šis rodiklis netgi sumažintas 0,1 proc.
Kas pasikeitė per kelias dienas, kad išlaidos padidintos, o deficitas net truputį mažinamas? Žinoma, ekonomikoje joks stebuklas neįvyko, bet biudžeto planuotojai perstumdė skaičius ir vaizdas išėjo gražesnis.
Nuspręsta, kad daugiau pajamų bus galima surinkti iš valstybės valdomų įmonių, keliolika milijonų eurų susitaupys ir dėl neseniai kiek sumažintos Lietuvos įmokos į ES biudžetą.
Be to, skaičiuojama, kad 16 mln. eurų mažiau nei šįmet kainuos valstybės skolos administravimas, apie 18 mln. eurų prisidės iš didinamų akcizų alkoholiui ir tabakui.
Vis dėlto svarbiausiu kitų metų valstybės pajamų didinimo šaltiniu, be augsiančios ekonomikos, valdžia laiko geresnį mokesčių surinkimą ir šešėlio mažinimą. Čia ir slypi esminis Vyriausybės ir ekonomikos ekspertų nesutarimas.
Pirmiausia gerokai skiriasi kitų metų ekonomikos augimo prognozės. Vyriausybė biudžetą grindžia 3,2 proc. BVP kilimu, bet ir Europos Komisija (EK), ir bankai numato kuklesnę pažangą – nuo 2,5 proc. iki 2,9 procento.
Finansų ministras R.Šadžius irgi neatmeta, kad ūkis gali augti kiek lėčiau, nei numato jo vadovaujama ministerija, bet ragina dėl to per daug nesikrimsti – esą net ir tokio pesimistinio scenarijaus atveju biudžeto pajamas pavyks surinkti.
Ministras remiasi šių metų pavyzdžiu: buvo prognozuojamas 3,4 proc. augimas, bet realiai ekonomika kils mažiau nei 2 proc. ir vis vien biudžeto pajamų planas vykdomas net su šiokiu tokiu perviršiu. Tai lėmė geresnis mokesčių administravimas ir šešėlio susitraukimas.
Bet ar ir kitais metais bus taip pat, ar, jei ūkis augs lėčiau, nei planuota, biudžeto pajamų planą pavyks įvykdyti? Garantijų tikrai nėra. Be to, jei Finansų ministerija įsitikinusi, kad gerinant mokesčių administravimą ir mažinant šešėlį pavyks atsverti ir lėtesnio, nei planuojama, augimo pasekmes, kodėl slepia šį resursą ir iš karto neįtraukia į pajamas?
Taigi pesimistinio ūkio augimo scenarijaus atveju finansų deficitas gali ir viršyti 1 proc. BVP, o tai pažeistų euro zonos Stabilumo paktą. Negana to, jau aišku, kad nepavyksta vykdyti įsipareigojimo kasmet mažinti biudžeto deficitą.
Ar tai reiškia, kad Vyriausybei reikėjo perkarpyti biudžetą pagal finansų ekspertų ir opozicijos samprotavimus? Galima labai abejoti, ar tai būtų geriausia išeitis.
Neaišku, kokioms sritims būtų galima mažinti asignavimus. Labiausiai krinta į akis krašto apsauga, bet nurėžti jai finansavimo neįmanoma ir dėl tarptautinės padėties, ir dėl partijų susitarimo. Panaši padėtis ir su kitomis išlaidomis.
Kita vertus, vidaus vartojimas dabar tapęs svarbiausiu Lietuvos ūkio augimo varikliu, o kai mažėja biudžeto išlaidos – mažiau jam degalų.
Kuo grėstų Stabilumo pakto pažeidimas? Labai didelės bėdos nebūtų. Išbartų EK, kuri jau perspėjo Lietuvą dėl kitų metų biudžeto grėsmių. Tad nukentėtų šalies finansinė reputacija, bet skaudžių pasekmių bent kol kas tai neturėtų. Mat skolinimasis vis dar labai pigus, valstybės išlaidos smarkiai neišaugtų net esant didesniam deficitui.
Suprantama, tai nėra gerai, bet didesnį pavojų kelia Lietuvos prioritetų, strategijos neaiškumas. Vienų metų biudžetu nieko iš esmės pakeisti neįmanoma, vis dėlto būtina žvelgti į ateitį ir pradėti kloti būsimus iššūkius atremti pajėgiančios ekonomikos pamatus.
Pirmiausia tai demografinis iššūkis. Per dešimtmetį gerokai sumažės jaunesnių darbingo amžiaus žmonių, ypač jei nepavyks pristabdyti emigracijos.
Vadinasi, reikia skatinti investicijas į darbo rankų poreikį mažinančias, didesnę pridėtinę vertę kuriančias ir sparčiau kelti algas leidžiančias pažangias technologijas, kartu efektyvinti valstybės sektorių, kuriame dabar dirba apie 44 proc. žmonių, skubiai gerinti jaunų šeimų gyvenimo sąlygas, kad jaunimas neišsivažinėtų.
Nereikia turėti iliuzijų – siūlymai vien karpyti valstybės išlaidas šių tikslų pasiekti nepadės. Tad kitą kadenciją gali būti išdrįsta persvarstyti ir mokesčių sistemą, kad įplaukos į biudžetą didėtų.