Nors valdančiosios partijos vadovo ir premjero pranešime vyravo optimistinės savigyros natos, jis pažėrė ir kritikos trupinių. Jo manymu, valdančioji koalicija per mažai nuveikė švietimo srityje, per mažai, premjero manymu, kilo ir vidaus vartojimas.
A.Butkevičius atkreipė dėmesį, kad vos įsibėgėjus jo Vyriausybės darbui staiga pasikeitė geopolitinė padėtis, kuri paveikė Lietuvos ir Rusijos ekonominius santykius.
Vidaus vartojimas – per mažas
„Ką mes pamatėme? Net 75 proc. maisto produktų eksportavome į Rytų rinkas. Teko skubiai persitvarkyti. Paaiškėjo, kad patekti į Kinijos rinką per sunku, ji uždara. Tada padidėjo konkurencija ES šalių viduje.
Iki geopolitnės krizės Lietuva prognozavo 4,3 proc. ekonomikos augimą. Po to Europos Komisija prognozavo, kad blogiausiu atveju mūsų ekonomika smuks 4 proc., geriausiu atveju – 0,6 proc. Galėjome įsmukti į duobę, bet neįsmukome. Mus išgelbėjo padidėjęs vidaus vartojimas, tokie projektai kaip europinė vėžė, „Rail Baltica“, daugiabučių renovacija“, – kalbėjo A.Butkevičius.
Tačiau premjeras pripažino, kad vidaus vartojimas Lietuvoje dar per mažas, nes per mažas ir minimalus atlyginimas.
Labiausiai kritikos iš A.Butkevičiaus lūpų skambėjo švietimo sistemai. Premjeras pripažino, jog švietimo reforma vyksta per lėtai. Jo manymu, švietimo kokybė Lietuvoje nėra itin gera, už tai turėtų prisiimti atsakomybę ir pedagogai.
Kritikos sulaukė ir pedagogai
„Manau, kad mes ne vien apie pinigus turime kalbėti prieš biudžeto priėmimą. Didinkite atlyginimus. O kokia yra kokybė ugdant tą jauną, kūrybišką kartą, auginant ir auklėjant, kodėl šito klausimo neiškeliame?“ – klausė Vyriausybės vadovas.
A.Butkevičius ragino nesivadovauti senų laikų principu „padalyti visiems po truputį“, nes tai išspręstų problemas tik laikinai. Siūlydamas atsakomybę dėl švietimo reformos įgyvendinimo prisiimti ir savivaldybių vadovybei, ir Prezidentūrai, jis pateikė pavyzdį, jog įvairiuose šalies regionuose vidutiniai mokytojų atlyginimai skiriasi.
„Kodėl šiandien Akmenėje, kur, manau, švietimo sistema yra sutvarkyta, vidutinis mokytojo darbo užmokestis yra 949 eurai, o Panevėžio rajone, kuris yra prie didelio Panevėžio miesto, vidutinis darbo užmokestis yra 709 eurai – net 240 eurų mažesnis? Noriu pasakyti tai, kad už švietimo sistemos reformą turi būti atsakingi visi – pradedant savivaldybėmis, baigiant Prezidentūra, suvokiant, kokie mums yra iššūkiai keliami žiūrint į ateitį“, – tvirtino premjeras.
Rinkimų sąrašas – be europarlamentarų
Valdančiosios Socialdemokratų partijos tarnybos posėdyje šeštadienį Seime pristatytas kandidatų į Seimą daugiamandatėje apygardoje sąrašas.
Kaip pranešė naujienų agentūra BNS, socialdemokratai kol kas atsirinko per 230 politikų, sąraše nebus partijos atstovų Europos Parlamente Zigmanto Balčyčio ir Vilijos Blinkevičiūtės.
Valdančiųjų socialdemokratų Taryba šeštadienį posėdyje Seime pristatė daugiau nei 220 kandidatų daugiamandatėje apygardoje sąrašą, taip pat patvirtino aštuonis iš likusių penkiolikos kandidatų vienmandatėse apygardose.
Partijos rinkimų štabo vadovas Algirdas Sysas BNS patvirtino, kad socialdemokratų kandidatų sąrašuose yra visi aktyvūs politikai, dirbantys Seime ir Vyriausybėje, tačiau nėra abiejų europarlamentarų.
„Jei būtų išrinkti, jie turėtų atsisakyti (europarlamentarų) mandato“, – paaiškino A.Sysas.
„Aš nedalyvausiu Seimo rinkimuose ir tai mes buvome aptarę su mūsų pirmininku gerokai anksčiau, dar iki garsaus įstatymo atsiradimo. Labai nuoširdžiai sakau – tai nieko bendro neturi, tiesiog dirbu Europos parlamente ir galvoju vieną dalyką: nebegalime manipuliuoti rinkėjais ir blaškytis, kalbėti vieną, daryti kitą“, – sakė V.Blinkevičiūtė.
Tuo metu premjeras Algirdas Butkevičius BNS tvirtino, kad bent trečdalis partiečių jau praėjusiuose Seimo rinkimuose siūlė neįtraukti europarlamentarų.
„Turėjome ir prieš praeitus rinkimus labai dideles diskusijas, netgi buvo balsuojama, ar tikrai įtraukti europarlamentarus į rinkimų sąrašą. Tada buvo 30 proc. pasisakančių, kad neįtraukt. Kadangi demokratija yra demokratija, jie buvo įtraukti. Dabar džiaugiuosi, kad jie patys suprato, kad jų nebereikia“, – sakė jis.
Apsispręsta, jog Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius kandidatuos Panemunės apygardoje Kaune, Benediktas Petrauskas kandidatuos Pajūrio apygardoje Klaipėdoje. Donatas Degenis – Panevėžio Vakarinėje apygardoje. Alytaus apygardoje kandidatuos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas.
Šalčininkų apygardoje kandidatuos Algis Vaitkevičius, Trakų-Vievio apygardoje kandidatu keliamas Vytautas Zalieckas, Kaišiadorių Elektrėnų – Marius Muižnikas.Vydas Baravykas keliamas Dzūkijos apygardoje.
Taip pat vietoje buvusių patvirtinti du nauji kandidatai: vietoje krašto apsaugos viceminisro Antano Valio Gargždų apygardoje kandidatuos Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Benediktas Juodka, vietoje anksčiau Ignalinos-Švenčionių apygardoje patvirtino Socialinės apsaugos ir darbo viceministro Algirdo Šešelgio keliama Lina Kojelytė.
Po Tarybos sprendimo, iš viso jau yra patvirtinti 64 iš 71 vienmandatininkų. A.Sysas tikino, kad likusius septynis ketinama tvirtinti partijos suvažiavime kitų metų kovą.
„Didžiausia problema yra apygardų ribos – Kaune, pavyzdžiui, sukarpo, visiškai kitaip sujungia. Bičiuliai nenori tvirtinti, nes neaišku, ką prie ko prijungs“, – sakė A.Sysas.
Seimas lapkričio viduryje priėmė rinkimų pataisas, kuriose, be kita ko, numatyta, kad Europos Parlamento ir savivaldybės tarybų narių įgaliojimai būtų automatiškai naikinami, jei jie būtų išrenkami Seimo nariais. Iki šiol išrinkti politikai galėjo pasirinkti, ar pasilikti tarybos ar europarlamentaro mandatą, ar eiti į Seimą.
V.Blinkevičiūtė ir Z.Balčytis tiek 2012-ųjų, tiek 2008-ųjų rinkimuose buvo išrinkti į Seimą, tačiau mandatų atsisakė likdami europarlamentarais.
