Čia yra Kalėdų senelio spinta su ten kabančia jo pižama, lagaminai su
gerais vaikų darbais. Tiesa, viename nedideliame lagamine Kalėdų senelis
kaupia ir blogus jų darbus.
Svečiai gali apžiūrėti paklotą Kalėdų senelio lovą, kurioje jis miega.
Siuvimo mašiną, kuria siuvami maišai dovanoms. Kitame namelio kambaryje
lemputėmis žybsi papuošta eglutė, pakabintos didelės megztos kojinės su
dovanomis.
Ant stalo padėta Kalėdų senelio plunksna, kuria jis vaikams užrašo
sveikinimus ir jo antspaudas, kuriuo Kalėdų senelis paženklina savo
laiškus.
Čia pat, namelio kieme, nedideliame gardelyje ganosi Kalėdų simbolis –
avių šeimynėlė.
Tiesa, savaitgalio dienomis tik kelias popietės valandas svečius
priimančiame Kalėdų senelio namelyje paties šeimininko vaikai vis
neužtinka, nes jis tuomet dažniausiai būna išvykęs su neatidėliotinais
reikalais.
Tačiau apie jį aplankiusius vaikus Kalėdų senelis sužino tą pačią
akimirką, nes namelio prižiūrėtoja kiekvienam svečiui pasiūlo
paskambinti varpeliu ir Kalėdų seneliui duoti ženklą. Tuomet vakare
namo grįžęs šeimininkas žino, kiek pasiųti dovanų maišų.
Kiekvienas Kalėdų senelio namelyje apsilankęs svečias gali jam palikti
laišką su prašymu.
Namelio prižiūrėtoją vaidinanti ir apie jo šeimininką vaikams
pasakojanti Kultūros centro renginių režisierė Aušra Latonienė stebisi,
kad net ūgtelėję vaikai dar tiki Kalėdų stebuklu.
A.Latonienė papasakojo apie vieną vienuolikmetį berniuką, kuris kelis
kartus vis sugrįždavo pasitarti, kaip jam geriausiai Kalėdų seneliui
palikti laišką, kurį jis ruošėsi parašyti.
„O jei, kai aš atnešiu, namelis bus užrakintas, kaip man laišką
palikti?“, – neatstojo vaikas.
„Jis nurimo tik tuomet, kai pasakiau, kad laišką Kalėdų seneliui jis bet
kada gali įmesti į pašto dėžutę ir senelis šį laišką gaus“, – pasakojo
režisierė.
Anot jos, pagal amžių skiriasi ir vaikus atvedusių tėvų supratimas apie
Kalėdų šventę.
Jaunesni tėvai savo vaikams pasakoja apie Kalėdas ir Kristaus gimimą, o
anūkus atsivedę vidutinio amžiaus žmonės teiraujasi Senio Šalčio ir
Snieguolės.
